EDITORIAL | REDAKTORIAUS ŽODIS

Abstract

Dear Sustainable Multilingualism Friends and Enthusiasts,

I feel privileged and honored to welcome you to the 19^th issue of Sustainable Multilingualism. A journal that has been almost ten full years in the making, Sustainable Multilingualism has matured and evolved into a well-respected and truly international source of high-quality research from diverse settings and perspectives to preserve languages and cultures, while keeping its open access policy for ensuring rapid and free dissemination of scholarly information and knowledge. Multidisciplinary and interdisciplinary in scope, the journal has been home to some cutting-edge papers over the years from leading scholars in different fields and with diverse backgrounds and trainings, prompting and appealing to a very broad global audience and providing a joint empowering forum for like-minded professionals to engage in critical exchange of ideas.

This issue contains ten papers capturing a multitude of issues surrounding plurilingualism and pluriculturalism on the key areas of society, identity, and culture; multilingual encounters; language education in multilingual and multicultural settings; and translation. In the first of the articles, Rea Lujić investigates the interplay between language learners’ experience in a French as an additional language class and their multilingual identity. The second article in this volume by Sigitas Lūžys has been constructed from his plenary speech in the 6^th International Conference on Sustainable Multilingualism (SM-2021) in Kaunas, Lithuania, and debates the unique role of our native tongues in learning other languages and mastering plurilingual competence. Next, Natakorn Satienchayakorn and Pattamawan Jimarkon provide a lexical analysis of the girls-only school websites in Thailand to depict the construction of feminine identity and ideology. The following article by Pawathy Nalliannan, Thanalachime Perumal, and Stefanie Pillai explores the language used by the Tamil youth in (small) group communication. Then, Skirmantė Kubiliūtė examines the impact of language policies and social relationships on the linguistic behaviors and attitudes of the Russian youth in Lithuania. After, Lee Jin Choi inquires into the challenges that English language learners experience when writing academically and different strategies they could use to express themselves as successful multilingual and multicultural writers. Subsequently, Silvija Hanžić Deda scrutinizes plurilingual primary school students’ level of metacomprehension awareness with narrative texts and their attitudes toward reading such texts, as well as their language preferences while reading them. Later, Olesia Lazer-Pankiv and Iuliia Pysmenna review the phonetic and orthographic adaptation of Latin terms in English clinical terminology as regards to foreign medical students developing their terminological competence in Latin through English-medium instruction. The consequent paper by Alina Yevchuk evaluates the success of using plesionyms as a vocabulary teaching tool in English for specific purposes courses in Estonia. Lastly, in the final article, Aurelija Leonavičienė analyzes the two different translations of Moliere's play “The Tartuffe” into Lithuanian.

On behalf of the editors, the editorial board and staff, I extend my deepest appreciation and gratitude to all contributors and peer reviewers for their generosity and hard work in helping us to put together yet another wonderful issue. I am confident that the articles you will find in this collection will help stimulate discussion and debate, and will inspire interdisciplinary dialogue and future research on languages. I would like to maintain that we will continue our wholehearted commitment to providing the highest possible standards of service and leadership to our readers and authors, and that we look forward to your continued support in making Sustainable Multilingualism an exemplary journal in its field and beyond.

Long live languages and language research!

See you in the next issue!

Görüşmek üzere! (Turkish)

Iki pasimatymo! (Lithuanian)

____________

Mieli žurnalo „Darnioji daugiakalbystė“ draugai ir entuziastai,

jaučiuosi pagerbtas ir didžiuojuosi galėdamas pasveikinti Jus, atsivertusius 19-ajį žurnalo „Darnioji daugiakalbystė“ numerį. Žurnalas „Darnioji daugiakalbystė“, gyvuojantis jau beveik dešimt metų, subrendo, tapo gerbiamu ir tarptautiniu aukštos kokybės įvairių mokslinių sričių tyrimų šaltiniu, kurio tikslas – prisidėti prie kalbų ir kultūrų išsaugojimo. Žurnalo atvirosios prieigos politika užtikrina greitą ir nemokamą mokslinės informacijos ir žinių sklaidą. Per šį laiką mūsų daugiadisciplininio ir tarpdisciplininio pobūdžio žurnale žymūs įvairių sričių, kilmės ir išsilavinimo mokslininkai paskelbė daug aktualių straipsnių. Dėl to pasiekėme labai plačią tarptautinę auditoriją ir sukūrėme bendraminčiams skirtą forumą, kuriame galima dalytis svarbiomis idėjomis.

Šiame žurnalo numeryje rasite dešimt straipsnių. Juose analizuojama daugybė su daugiakalbyste ir daugiakultūriškumu susijusių klausimų, kurie kyla svarbiausiose visuomenės, tapatybės ir kultūros srityse; taip pat aptariami daugiakalbiai susidūrimai, kalbų mokymas daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje bei vertimas. Rea Lujić nagrinėja ryšį tarp daugiakalbių mokinių, besimokančių prancūzų kaip papildomos kalbos dalyvaujant pamokose elgesio ir jų daugiakalbės tapatybės. Sigito Lūžio straipsnis parengtas plenarinio pranešimo, kurį jis skaitė Kaune (Lietuvoje) vykusioje VI tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Darnioji daugiakalbystė“ (DD-2021), pagrindu. Jame autorius diskutuoja apie išskirtinį mūsų gimtųjų kalbų vaidmenį mokantis kitų kalbų ir plėtojant daugiakalbę kompetenciją. Natakorn Satienchayakorn ir Pattamawan Jimarkon, pateikę leksinę Tailando mergaičių mokyklų interneto svetainių analizę, siekia atskleisti, kaip kuriama moteriška tapatybė ir moteriškumo ideologija. Straipsnyje, kurį parengė Pawathy Nalliannan, Thanalachime Perumal ir Stefanie Pillai, analizuojama, kaip tamilų jaunimas vartoja kalbą bendraudamas (mažose) grupėse. Skirmantė Kubiliūtė nagrinėja kalbos politikos ir socialinių santykių įtaką rusų jaunimo kalbiniam elgesiui ir pažiūroms Lietuvoje. Lee Jin Choi bando išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais susiduria anglų kalbos besimokantys asmenys, rašydami akademine kalba, ir kokias strategijas jie galėtų taikyti, norėdami išreikšti save ir tapti daugiakalbiais bei daugiakultūriais rašytojais. Silvija Hanžić Deda, siekdama išsiaiškinti mokinių požiūrį į naratyvinių tekstų skaitymą ir kalbas, kurias jie renkasi šiems tekstams skaityti, analizuoja daugiakalbių pradinės mokyklos mokinių metasuvokimo pažinimo lygį, susijusį su naratyvinių tekstų skaitymu. Olesia Lazer-Pankiv ir Iuliia Pysmenna apžvelgia, kaip užsienio medicinos studentai fonetiškai ir ortografiškai vartoja lotyniškus medicinos terminus anglų kalbos klinikinėje terminologijoje ir kaip per anglų kalbą ugdoma jų lotynų kalbos terminologinė kompetencija. Alinos Yevchuk parengtame straipsnyje aptariamas plezionimų vartojimo kaip žodyno mokymo priemonės veiksmingumas specialybės anglų kalbos kursuose Estijoje. Paskutiniame žurnalo straipsnyje Aurelija Leonavičienė analizuoja du skirtingus Molière pjesės „Tartiufas“ vertimus į lietuvių kalbą.

Redaktorių, redakcinės kolegijos ir kolektyvo vardu nuoširdžiai dėkoju visiems straipsnių autoriams ir recenzentams už geranoriškumą ir sunkų darbą, kuriuo padėjo mums parengti dar vieną nuostabų žurnalo numerį. Esu įsitikinęs, kad šie straipsniai paskatins diskusijas, inspiruos tarpdisciplininį dialogą ir būsimus kalbų tyrimus. Visada esame pasiruošę mūsų skaitytojams ir straipsnių autoriams suteikti kokybiškas paslaugas bei atsakyti į visus rūpimus klausimus. Taip pat tikimės nuolatinio Jūsų palaikymo, dėl kurio „Darnioji daugiakalbystė“ taptų pavyzdiniu žurnalu savo tyrimų lauke ir už jo ribų.

Tegyvuoja kalbos ir kalbų tyrimai!

Iki pasimatymo kitame žurnalo numeryje!

Görüşmek üzere! (turkų kalba)

Iki pasimatymo! (lietuvių kalba)