Neognosticizmas ir egregorai. Kritinė studija

Santrauka

Straipsnio tikslas yra apsvarstyti neognostinę egregoro koncepciją akcentuojant Pierre’o Mabille’io, André Bretono, Dion Fortune, Levo Karsavino, Marko Stavisho literatūrinius ir filosofinius atvejus, aiškinant juos kritinės teorijos kontekste, aptarti, kiek egregoro kritinė studija gali padėti suprasti simbolinių organizacijų idealizaciją, personalizaciją ir pripažinimą. Straipsnyje atskiriamos religinės (okultinės) ir nereliginės (ideologinės) simbolinės organizacijos. Nereliginis neognosticizmas kalba apie įvairias „žinojimo – galios – formas“ ir susijusias simbolines organizacijas, per kurias mes suprantame pasaulį ir pateisiname savo veiksmus. Straipsnis gali būti naudingas kritiškai aiškinant istorines ir aktualias lyderystės bei pripažinimo teorijas ar interpretuojant kai kuriuos literatūros kūrinius, esančius filosofijos, psichoanalizės ir literatūros paribyje.