Žvalgantis po socialines ir kultūrines sandūras: ukrainiečių integracijos iššūkiai Lietuvoje

Santrauka

Šio straipsnio tikslas – remiantis Anthony’io Giddenso struktūracijos teorija panagrinėti integracijos iššūkius, su kuriais susiduria Ukrainos pabėgėliai Lietuvoje. Straipsnyje analizuojama, kaip socialiniai ir demografiniai veiksniai, tokie kaip amžius, lytis, pajamos ir išsilavinimas, veikia pabėgėlių veiksnumą (angl. agency) ir sąveiką su ribojančiomis struktūromis (kalbos barjeru ir formaliais reikalavimais). Siekiama nustatyti pagrindines integracijos kliūtis ir pasiūlyti, kaip pagerinti politinius sprendimus ir socialines paslaugas, siekiant įgalinti pabėgėlius ir ugdyti jų atsparumą. Giddenso struktūracijos teorija leidžia geriau suprasti ir paaiškinti Ukrainos karo pabėgėlių dalyvavimą Lietuvoje. Žvelgiant iš šios perspektyvos ukrainiečiai vertinami kaip socialiniai veikėjai, kuriantys gyvenimą Lietuvoje, o jų veikla gali daryti įtaką kai kurioms viešųjų paslaugų institucijoms. Ši teorija leidžia išryškinti ir parodyti ukrainiečius kaip refleksyvius ir kritiškai mąstančius veikėjus, kurie kryptingai veikia siekdami pagerinti savo asmeninio gyvenimo sąlygas. Kartu tai parodo pokyčių, vykstančių laike ir erdvėje, mastą ir išryškina, kaip veikia atskiri veikėjai ir (arba) kaip mobilizuojasi grupės.