Nuo Jucevičiaus Jūratės iki Kvapilo Rusalkos: žmogaus ir deivės meilės siužeto lietuviškos ãtmainos bei jų atspindžiai XIX amžiaus Čekijos kultūroje

Santrauka

Straipsnio autorė tyrinėja XIX amžiaus Lietuvos literatūros pasakojimų apie žmogaus ir deivės meilės atgarsius Čekijos kultūrinėje spaudoje ir galimą poveikį Antonino Dvořáko bei Jaroslavo Kvapilo operos „Rusalka“ libretui. Liudviko Adomo Jucevičiaus „Jūratė, Baltijos karalienė“ buvo publikuota čekų kalba. Juzefo Ignaco Kraševskio „Vitolio rauda“ ir jo libretas Stanislavo Moniuškos kantatai „Milda“ išversti nebuvo, tačiau palankiai įvertinti ir pakartotinai prisimenami čekų kultūrinėje spaudoje. Nors literatūrinių kūrinių intertekstualumą galima konstatuoti tik hipotetiškai, „Rusalkos“ libretas primena Adomo Mickevičiaus „Svitezietę“ poetinės išraiškos priemonėmis ir skirtingų įsimylėjėlių lūkesčių tematizacija, Kraševskio (galbūt tarpininkaujant Julijui Zeyeriui) įtaką galime nutuokti savižudiškame princo elgesyje.