Diskursyvus) elitų ir socialinės rizikos vaikų konstravimas: internatinių socialinės rizikos vaikų globos institutų XIX amžiuje Brno mieste viešasis diskursas

  • Halina Beresnevičiūtė-Nosálová
Pagrindiniai žodžiai: XIX a. Moravija; Miesto elitai; Pilietinė filantropija; Vaikai; Turintys negalią; Socialiai apleisti vaikai; Internatiniai vaikų auklėjimo institutai

Santrauka

XIX a. Čekijoje ir ypač Moravijoje buvo paplitusi tradicija steigti didelius internatinius institutus socialinės rizikos vaikams auklėti. Vietinis visuomenės elitas ėmėsi šių pilietinių filantropinių iniciatyvų, o vietinė spauda vaizdavo jų auklėjimo modelius kaip „geriausius įmanomus“. Brno mieste keletas aristokratų bei aukštesnės hierarchijos dvasininkų bendradarbiavo su nedideliu, bet turtingu vidurinės klasės elitu. Filantropai turėjo gerų politinių ryšių, padėjusių pritraukti viešų lėšų brangiems internatiniams institutams plėsti. Savo ruožtu viešasis diskursas instituto pastatus vaizdavo kaip svarbią vietinių senų ir naujų elitų susitikimų vietą. Socialiu, religiniu ir etniniu požiūriu heterogeniškų elitų kompromisai formavo socialines karjeras, padėjo propaguoti religinę toleranciją, abiejų Moravijos tautų kalbų lygiateisiškumą viešajame diskurse.

Vietinių filantropų skonis bei poreikiai formavo taip pat ir vaikų auklėjimą. Rizikos grupėms priklausančių vaikų auklėjimas buvo vaizduojamas kaip visuomenės pareiga; ši pareiga buvo atliekama vadovaujant iš visuomenės „viršaus“. Rašant apie pagalbą vaikams dažnai vartota „kėlimo“ metafora. Vaikas turėjo būti paimtas iš savo skurdžios socialinės aplinkos, kad būtų „pakeltas“ ir taptų produktyviu, laisvu ar netgi „kilniu“ individu. Keletą dešimtmečių trūkęs poreikis pateikti viešų įrodymų, jog ši veikla duoda gerų rezultatų, buvo patenkinamas specialiai atrenkant į institutus priimamus vaikus. Kita vertus, kiek perdėtas optimizmas filantropijos efektyvumo atžvilgiu vertė Brno filantropus neigiamai reaguoti į pesimistinį eugenikos požiūrį į vaikų, turinčius negalią ar kilusių iš socialinės rizikos šeimų, perspektyvas.

Viešai demonstruojamas filantropinių institucijų prestižas itin prisidėjo prie gydytojų ir pedagogų individualių bei kolektyvių karjerų. Laikraščiai gyrė jų savanorišką darbą be atlyginimo, profesines žinias ir gebėjimą kurti gimtojo krašto „šlovę“. Profesionalai taip pat kūrė internatinių institutų efektyvumo įvaizdį, kai eksponavo savo išskirtinius gebėjimus padėti vaikams, turintiems negalią ar kilusiems iš socialinės aplinkos, kurią profesionalai vaizdavo ne tik nepajėgią padėti vaikams, bet netgi jiems pavojingą. Augant viešajam finansavimui, institutai pamažu virto profesionalų domenais.

##plugins.generic.usageStats.downloads##

##plugins.generic.usageStats.noStats##
Paskelbta
2018-12-03
Žurnalo dalis
STRAIPSNIAI