Socialinis-ekologinis modelis: įkvepiančios kaimo bendruomenės prototipas

Santrauka

Socialinių ir ekologinių veiksnių dinamika turi įtakos problemų sprendimui, tačiau socialinių procesų sprendimai nebandomi spręsti pasitelkiant aplinkos ir socialinius aspektus. Šiame straipsnyje siūlome keturiais socialinio ir ekologinio modelio komponentais pagrįstą konceptualią sistemą, skirtą socialinių grupių pasitikėjimui kurti ir bendradarbiavimui bei socialinei partnerystei plėtoti. Analizuojame NEET kaimo jaunimo statistiką Europoje kaip vieną svarbiausių socialinių grupių, reprezentuojančią pagrindines tendencijas. Per COVID-19 pandemiją ir karą Ukrainoje šie jaunuoliai tapo dar labiau pažeidžiami, patiria socialinę atskirtį ir psichikos sveikatos problemų. Darbe siekiama išanalizuoti socialinio-ekologinio modelio kūrimą kaimo vietovėse, įtraukiant ir motyvuojant NEET jaunimą. Taikoma sėkmės ir įgalinimo metodų statistinė analizė ir atvejų analizė. Daugiausia dėmesio skiriama vertybių internalizavimą skatinantiems sprendimams, transformuojantiems ugdymo prioritetus universalių prototipų paieškai. Pastebime, kad NVO vadovai vis lanksčiau integruoja inovatyvius, transformuojančius ugdymo metodus mokyklose ir kitose socialinėse bei ugdymo įstaigose ir kartu su NEET jaunimu kuria socialinį-ekologinį modelį. Todėl siekiame išgryninti ir pagrįsti transformuojamojo ugdymo kompetencijas, kurios galėtų padėti mokytojų rengėjams ir kvalifikacijos kėlimo paslaugų teikėjams peržiūrėti ir papildyti esamą praktiką, remiantis socialinio-ekologinio modelio kūrimu. Analizuojamos trys tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildančios kompetencijų grupės, susijusios su socialiniu-ekologiniu bendruomenės modeliu, kurios jau buvo pristatytos tarptautinėse studijose ir konferencijose: (1) transformacinis ugdymas, (2) socialinis-emocinis, (3) pilietinis ugdymas, (4) verslumo kompetencijos sąsajos su veiklos tikslais ir darni plėtra.