Transformuojamojo švietimo kompetencijų modeliavimas

Santrauka

Pagrindinis autorių tikslas šiame straipsnyje – atskleisti šiuolaikinių tyrimų teorinės ir praktinės socialinės emocinės struktūros bei sistemos paieškų analizę. Autoriai daugiausia dėmesio skiria sprendimams, skatinantiems vertybių internalizavimą, socialinio emocinio intelekto ugdymą ir universalių prototipų paiešką. Mokytojai vis lanksčiau integruo- ja socialinio emocinio ugdymosi metodus mokyklose ir kitose socialinio ugdymo įstaigose. Siekiama, kad prototipai būtų prieinami visiems, ypač turintiems tam tikrą socialinę atskirtį, socialinės rizikos vaikams, NEET jaunimui ar konkrečioms etninėms grupėms (pvz., romams). Remiantis tarptautinių konferencijų, seminarų ir diskusijų, sumodeliuotų pagal į ateities seminarų metodologiją1, analize, tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokius veiksnius turi atlikti švietimo įstaigų vadovai ir švietimo pagalbos specialistai, siekiant, kad įtraukiosios mokyklos reforma Lietuvoje būtų sėkminga. Analizuojami veiksniai apima tris dimensijas: struktūrinę, socialinius ir emocinius modelius bei tvarumo ir kokybės sampratas. Buvo įvertinti tam tikri veiksniai, tinkantys daugiau nei vienai dimensijai, todėl buvo nustatyti keturi sutampantys paslaugų, įsipareigojimo, prasmingo mokyklos organizavimo proceso ir visapusiško mokyklos vaidmens bendruomenėje aspektai. Mūsų rezultatai pabrėžia sisteminį įtraukiojo švietimo pobūdį, siekiant įtvirtinti įtraukiosios mokyklos sampratą.

CASEL2 platforma praturtina socialinį ir emocinį mokymąsi kaip procesą, kurio metu mo- kiniai ar suaugusieji ne tik įgyja ir efektyviai pritaiko žinias, nuostatas ir įgūdžius, reikalingus pozityviam elgesiui ugdyti, emocijoms suprasti ir valdyti, jausti ir atjausti kitus, bet ir kuria bei palaiko pozityvaus požiūrio plėtotę. Šis procesas apima žinių, įgūdžių ir nuostatų kom- petencijas, turinčias įtakos mokinių bendradarbiavimo su studentais kokybei ir jų gebėjimui prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo sudėtingumo ir orientuotis jame.