Socialinė klasterystė tvarioje aplinkoje
DOI:
https://doi.org/10.15823/su.2019.52.2Pagrindiniai žodžiai:
Socialinis klasteris, Darnus vystymasis, Sumanioji edukacija, ; Pozityvioji socializacija, Privataus ir viešojo sektoriaus partnerystėSantrauka
Straipsnyje analizuojamos socialinės klasterizacijos teorijos, pristatomi sumaniosios edukacijos atvejai bei socialinės partnerystės tvarumo algoritmų modeliai. G.-B. von Carlsburgo, T. Massono, T. Robinsono, V. Targamadzės, E. Celiešienės ir kt. straipsniuose, mokslo studijose analizuojamos su sumaniąja edukacija ir pozityviąja socializacija susijusios koncepcijos. Šios sąvokos jau gana plačiai vartojamos Lietuvos ir kitų šalių strateginiuose ir moksliniuose straipsniuose, siekiant įgalinti vietos bendruomenės, NVO, privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės ir socialinės klasterystės algoritmus. Socialinių klasterių plėtra dar nėra plačiau nagrinėta ir tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse suprantama kaip privatus sektorius. Analizuodami sumaniosios edukacijos švietimo įstaigose scenarijus ir algoritmus mokslininkai, ekspertai ir strategai eksperimentuoja, norėdami gauti atsakymus apie viešųjų, privačių, mokslinių organizacijų ir NVO įgalinimą socialinei klasterystei, socialinio kapitalo plėtrai ir visuomenės gerovei. Šio tyrimo objektas yra socialinės klasterizacijos ir sumaniosios edukacijos sąsajos. Straipsnio tikslas – apibrėžti sumaniosios edukacijos įgalinimą socialinei klasterystei.
Atsisiuntimai
