Visuomenės nuomonės šeimos sampratos klausimu kaita

Аннотация

Remiantis Katalikų Bažnyčios mokymu, teisiniais ir moksliniais šaltiniais bei 2018–2025 m. atliktais Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimais, straipsnyje gvildenama šeimos sampratos visuomenėje kaita. Katalikų Bažnyčios dokumentų ir Lietuvos Respublikos įstatymų apžvalga atskleidė glaudžias sąsajas tarp juose įtvirtintos prigimtinės šeimos sampratos: ji kildinama iš vyro ir moters skirtingumo ir papildomumo; grindžiama santuokos, kraujo giminystės, tėvystės, motinystės, vaikystės ar įvaikinimo ryšiais; suvokiama kaip valstybės ir visuomenės pagrindas; saugoma ir globojama valstybės. Vis dėlto šiandienos sociokultūrinių pokyčių kontekste galima įžvelgti dėl šeimos sampratos transformacijos kylančias grėsmes: visuomenės mentaliteto lyties ir šeimos sampratos klausimais dekonstravimą remiantis socialinio konstruktyvizmo nuostatomis, įpareigojimą visuotinai šia samprata vadovautis, pvz., diegiant nepilnamečių lytiškumo ir seksualumo ugdymą mokyklose. Tiriant visuomenės poziciją, buvo atlikta  reprezentatyvių tyrimų, atskleidžiančių Lietuvos gyventojų požiūrį, lyginamoji analizė pagal šeimos sampratos identifikavimo kriterijus (laikyseną prigimtinės ar įvairove grindžiamos šeimos sampratos klausimu; požiūrį į tos pačios lyties asmenų porų santykių teisinį reguliavimą; poziciją jų normalizavimo klausimu). Analizuojant duomenis nustatyta, kad, nepaisant pastangų dekonstruoti vyro ir moters skirtingumu ir papildomumu grindžiamą prigimtinės šeimos sampratą, Lietuvos gyventojų parama jai išlieka stabili: nepritariama šeimos sampratos keitimui, neigiamai vertinamas tiek šeimos sampratą plečiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl lyčiai neutralios partnerystės instituto, tiek įpareigojimas Seimui šiame nutarime nurodytu būdu sureguliuoti skirtingų ir tos pačios lyties asmenų porų santykius, pasisakoma prieš tos pačios lyties asmenų porų santykių normalizavimą. Ryškėja tendencija, kad, intensyvėjant siekiams plėsti šeimos sampratą, visuomenės palankumas prigimtinei šeimai auga, o neturinčiųjų šiuo klausimu aiškios pozicijos dalis mažėja, nebe taip palankiai vertinama lyčiai neutrali šeima ir partnerystė.