Asmenybės ugdymas neramumų metu pagal arkivyskupą Mečislovą Reinį

Santrauka

XX amžiuje mūsų tauta išgyveno vieną sudėtingiausių savo istorijos periodų – okupacijas. Istorijos kryžkelės iškelia daug esminių klausimų: kaip išgyventi, kaip išlikti? Arkivyskupas Mečislovas Reinys – viena iškiliausių XX amžiaus asmenybių, – daug dėmesio skyrusi švietimo problemų sprendimui, šio klausimo neatsisako ir pačiais sudėtingiausiais tautai momentais. Anaip tol. Jis teigia, kad asmenybės ugdymas – tautos išlikimo garantas. Straipsnyje nagrinėjama, ko reikia, kad integralus asmenybės ugdymas nenutrūktų, bet būtų vaisingas ir neramumų laikais. Nagrinėjami straipsniai gana kontraversiški, tačiau nesiekiama jų vertinti kritiškai, bet išryškinti esminę mintį apie žmogaus asmens orumą, asmenybės ugdymą. Arkivyskupas Mečislovas Reinys aktyviai reiškėsi spaudoje. Pasitaikius progai, jis rašė straipsnius laikraštyje „Naujoji Lietuva“. Tiesa, juose išsakoma daugiau asmeninė arkivyskupo nuomonė vienais ar kitais politiniais ar visuomeniniais klausimais, todėl straipsniai nėra moksliniai. Tai pabrėžia ir pats arkivyskupas, pasirašydamas vardu ir pavarde. Visgi nagrinėjant keletą straipsnių, išryškėja M. Reinio pozicija asmenybės ugdymo klausimais. Pasak jo, asmenybės ugdymas – daugiasluoksnis procesas, kuris neturi nutrūkti išgyvenant neramius laikus. Atvirkščiai, ugdymo procesui gali pasitarnauti perėjimas nuo teorijos prie praktikos, o pats procesas, nuėmus atsakomybę už jo sėkmę nuo mokyklos pečių, grįstas proto ir valios lavinimu pirmiausia ugdant moralines vertybes. Šeimoje įgyta patirtis, tradicijos, tikėjimo praktika yra pagrindiniai apsisprendimo kultūros poliai, atliepiantys ugdymo proceso tikslą – tobulėjimą.