Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos lytiškumo ugdymo turinio vertinimas vertybiniu-doroviniu aspektu

Santrauka

Straipsnyje gvildenami nepilnamečių vertybinio-dorovinio ugdymo probleminiai aspektai Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos (GĮBP) lytiškumo ugdymo dalyje. Jos analizė grindžiama išeities pozicija, kad lytiškumo ugdymas neatsiejamas nuo pasaulėžiūrinės prieigos, sąlygojančios programos plėtojimo paradigmą, turinį ir kryptį. Nors GĮBP rengėjai pripažįsta vertybinį-pasaulėžiūrinį programos pobūdį, gretindami ją su dorinio ir visuomeninio ugdymo programomis, tyrimas atskleidė takoskyrą tarp programoje plėtojamo lytiškumo ugdymo turinio ir krikščioniškąja antropologija grindžiamų vertybinio-dorovinio ugdymo principų. GĮBP priskirta privalomam formaliajam ugdymui, jai nesuteikiama pasirinkimo alternatyvų, remiamasi išskirtinai lytinio švietimo nuostatomis, tad ši programa labiau vadintina seksualumo, o ne lytiškumo ugdymu. Programos įgyvendinimui rekomenduojami šaltiniai dažnai neatitinka nepilnamečių amžiaus tarpsnio, jų psichosocialinės raidos laikotarpio, eliminuoja unikalią asmens brandos situaciją. GĮBP į nepilnamečių vertybinį-pasaulėžiūrinį ugdymą įneša kertinį paradigminį virsmą: atmetama prigimtinė šeimos samprata, įvedama nuasmeninta, lyčiai neutrali kalba, neformuojama pagarba žmogaus gyvybei, šeimos ir santuokos institutui, diegiama įvairove grindžiama lyties samprata. Programoje neigiamai pristatomos lytiškumo ugdymui svarbios savybės, pvz., drovumas, skaistumas, susivaldymas, taip pat formuojamos lyčiai neutralių lytinių santykių nuostatos, siejant juos su egocentriniu malonumo siekiu, fiziniu ir socialiniu saugumu, o ne giluminiu, atviru prokreacijai vyro ir moters Aš–Tu susitikimu. GĮBP grindžiama ne dorybes ir atsakomybę ugdančia valios pedagogika, o egocentrines ir kintančias jausenas orientuotu emotyvizmu.