Bažnyčios pastatas kaip priemonė orientuotis be kompaso: Lietuvos bažnyčių orientavimo problematika
DOI:
https://doi.org/10.7220/2335-8785.91(119).4Pagrindiniai žodžiai:
orientavimasis be kompaso, bažnyčios orientacija, rytai, išgyvenimas ekstremaliose situacijose, maldos kryptisSantrauka
Tyrimu apie orientavimąsi pagal bažnyčių pastatus Lietuvoje siekiama atsakyti į klausimą, ar šis orientavimosi būdas gali būti patikimas norint rasti kryptį be kompaso. Išgyvenimo kursuose ir specializuotoje literatūroje teigiama, kad katalikų bažnyčios altorius paprastai yra orientuotas į rytus – išlikėjui tai galėtų padėti susiorientuoti. Tačiau tyrimo metu išanalizavus 45 skirtingų Lietuvos bažnyčių orientaciją pastebėta, kad tik nedaugelis iš jų yra tiksliai nukreiptos į rytus, t. y. jų azimutas – 90°. Dauguma bažnyčių buvo orientuotos kitomis kryptimis, taigi šis metodas pasirodė nepatikimas. Bažnyčių orientavimo ne rytų kryptimi tendencija galėjo atsirasti dėl praktinių ir istorinių apribojimų, pvz., urbanizacijos ir specifinių erdvės apribojimų, kurie galėjo lemti bažnyčios orientaciją. Reikia atsižvelgti ir bažnyčių statymo laikmečio technologines galimybes – netikslūs matavimo metodai praeityje statytojams neleido tiksliai nustatyti rytų azimutinio kampo. Teologinė orientavimo tradicija statant Lietuvos bažnyčias jau galėjo būti nunykusi. Orientacijos į rytus tradicija, nors ir egzistavusi krikščioniškoje teologijoje kaip simbolinis prisikėlimo ir šviesos ženklas, per amžius keitėsi. Praktiniai sumetimai ir istorinių laikotarpių aktualijos galėjo daryti įtaką bažnyčių orientacijai. Tyrimo išvada: Lietuvoje orientavimasis pagal bažnyčių altoriaus kryptį nėra patikimas metodas siekiant susiorientuoti be kompaso, nes dauguma bažnyčių nėra orientuotos į rytus. Tai rodo, kad išlikėjams yra svarbu remtis patikimesniais orientavimosi be kompaso metodais.