Tikėjimo raidos kliūtys Evangelijoje pagal Joną ir Pirmajame Jono laiške

Santrauka

Straipsnyje aiškinamasi, kas yra krikščioniškasis tikėjimas, kokios jo augimo kliūtys Evangelijoje pagal Joną ir Pirmajame Jono laiške. Šiandienos tikėjimo krizės kontekste aktualu grįžti prie tikėjimo pagrindo – Evangelijos mokymo. Evangelija pagal Joną Bažnyčios Tradicijoje vadinama „tikėjimo Evangelija“ dėl jos ypatingo mokymo apie tikėjimo reikalingumą siekiant bendrystės su Dievu. Tikėjimo kelionė, apaštalui Jono nuomone, yra ne statiškas, o dinaminis procesas. Tikėjimas auga, bręsta, o nepuoselėjamas – silpsta ir nyksta. Šv. Jono teologijoje tikėjimas, viena vertus, yra Dievo dovana, kita vertus – žmogaus atsakas. Tikėdamas žmogus bendradarbiauja su Dievu per Kristų ir Kristuje. Evangelijoje pagal Joną ir Pirmajame Jono laiške išryškinami tikėjimo kaip Dievo ir žmogaus bendradarbiavimo trukdžiai: nuodėmės, pasaulio neapykantos, velnio poveikis. Didžiausia nuodėme laikomas netikėjimas Dievo Siųstuoju Mesiju. Dualistinė ketvirtosios evangelijos kalba apie tikėjimo trukdžių veikimą turi gilų teologinį svorį. Šv. Jono mokymas apie kovą tikėjimo kelionėje yra viltingas – dvasinėje kovoje tikintysis nėra vienas, jo tikėjimo uola yra Kristus. Jis jau nugalėjo pasaulio kunigaikštį. Tikinčiųjų pergalė prieš nuodėmės veikiamą pasaulį yra tikėjimas Mesiju. Tikėjimo kelionės trukdžių pažinimas, grįstas šv. Jono teologija, turi praktinę reikšmę tiek pavienio tikinčiojo, tiek Bažnytinės bendruomenės tikėjimo augimui.