Kunigo Juozo Konstantino Matulaičio savilaidinė veikla: leidinių chronologija ir tematikos

Santrauka

Lietuvos okupacijos metais religinė literatūra tapo sunkiai prieinama, ypač po to, kai sovietinė armiją kraštą okupavo antrą kartą –1944 metų rudenį. Galima teigti, kad viso sovietmečio metu buvo juntamas tokios literatūros trūkumas. Šiomis aplinkybėmis atsirado vadinamoji savilaida. Vienas iš nelegaliai leidusiųjų knygas buvo kunigas Juozas Konstantinas Matulaitis. Sovietų okupacijos metais šis kunigas išvertė ir perrašęs rašomąja mašinėle išplatino keletą šimtų skirtingų knygų.

Pogrindžio metu verstos knygos mašinraščių pavidalu atsidūrė skirtingose bibliotekose ir archyvuose: Šunskų parapijos klebonijoje, kurioje J. K. Matulaitis ilgai gyveno ir darbavosi, didelė dalis – Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijos centre, nemažai leidinių saugomos privačiose bibliotekose.

Minėtoji Katalikų Bažnyčios istorijos centro kolekcija tapo šio tyrimo objektu. Panaudojus analitinį-aprašomąjį ir klasifikacijos metodus buvo nustatyta, kad J. K. Matulaitis vertė knygas visose savo tarnystės vietose, ypač intensyviai – Liudvinave ir Šunskuose. Jo leistos knygos-mašinraščiai dažniausiai būdavo katechetinio, pastoracinio pobūdžio, iš praktinės teologijos srities, t. y. pamokslai. Kitas J. K. Matulaičio prioritetas buvo dvasinė literatūra: mąstymai, pamokymai, šventųjų gyvenimai.