Autentiškumo etikos trivializavimas Gyvenimo įgūdžių ugdymo programoje

Santrauka

Autentiškumo etika, priklausanti jausmo svarbą pabrėžiančiai moralės tradicijai, siekia išreikšti žmogaus unikalumą artimame santykyje su kitu žmogumi. Vis dėlto ši etika gali pasukti ir emotyvizmo kryptimi, tada tiesos kriterijumi tampa asmens emocinė preferencija, o ne giliąja intuicija pajausta (ar išmąstyta) tiesa. Šios klaidos neišvengia ir Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa, kurios pagrindinę dalį sudaro socialinis emocinis ugdymas. Skatindamas moksleivius gerbti jų draugo ar draugės pasirinkimą keisti gimtį (lytį), toks mokymas neįvertina už transgender tapatybės slypinčios su tokia tapatybe nesusijusios psichologinės kančios, kurios kūno sužalojimas ne tik nepalengvina, bet ją net ir pagilina. Susidūrę su tokia patirtimi, daugelio užsienio šalių medikai pasuko gimties disforijos priežasčių psichoterapinio gydymo kryptimi. Kitas esminis emocinio socialinio ugdymo trūkumas yra vengimas kalbėti apie meilę, santuoką ir šeimą – žmogaus gyvenimo sritis, kuriose autentiškumo etikos tikslai išties gali būti pasiekti. Paradoksalu, kad socialinis emocinis ugdymas nekreipia dėmesio į galingiausios jaunystės emocijos – romantiško susižavėjimo – dinamiką.