Sveikstančių priklausomų asmenų religingumas: tarp tikėjimo atmetimo ir sąmoningo pasirinkimo
DOI:
https://doi.org/10.7220/2335-8785.85(113).3Pagrindiniai žodžiai:
priklausomybė, reabilitacija, religingumas, reintegracijaSantrauka
Reabilitacijos programas baigę sveikstantys priklausomi asmenys dažnai susiduria su marginalizacija ir reintegracijos sunkumais. Straipsnyje keliamas klausimas, kaip reabilitacijos metu konstruojamas ar atnaujinamas sveikstančių priklausomų asmenų religingumas gali prisidėti prie sėkmingo socialinio įsitraukimo. Religingumas yra susijęs su sveikstančių priklausomųjų sėkmingu prisitaikymu, tačiau ilgainiui socialinių situacijų perkūrimo ir naujų kasdienybės modelių mokymosi kontekste jo reikšmė kinta. Tekste remiamasi 2018–2019 m. vienoje Lietuvos priklausomybių reabilitacijos institucijoje atlikto etnografinio tyrimo duomenimis ir 2022–2023 m. atliktais pakartotiniais interviu su informantais. Tyrimo metu buvo taikyti dalyvaujančio stebėjimo, neformalių pokalbių, pusiau struktūruoto interviu metodai.