Postmodernios visuomenės asmens meilės sampratos antropologiniai iššūkiai jaunimui XXI amžiaus pradžioje
DOI:
https://doi.org/10.7220/2335-8785.79(107).4Pagrindiniai žodžiai:
Vertybės, jaunimas, antropologiniai iššūkiai, Dievas, tikėjimasSantrauka
Susiklosčiusi istorinė situacija Lietuvoje neišvengiamai turėjo įtakos jaunimo vertybių formavimuisi. Anksčiau visapusiškas asmenybės ugdymas buvo neatsiejamas nuo dvasinių vertybių. XXI a. pradžios visuomenės situacija parodė priešingus procesus. Meilė vis dažniau suprantama pagal ekonomikos pasaulyje taikomus kriterijus: „gerai tai, kas naudinga“, žmogus renkasi tenkinti tik tuos poreikius, kurie jam malonūs. Tokie negatyvūs reiškiniai kaip atsakomybės nebuvimas, nepasitikėjimas, baimė tiek asmeniniame, tiek socialiniame gyvenime gali būti laikomi komunistinio auklėjimo pasekmėmis. Dėl tokio auklėjimo daug jaunuolių išgyveno tėvų skyrybas, patyrė per silpną moralinį auklėjimą šeimoje. Tokie jaunuoliai anksti pradeda gyventi lytinį gyvenimą, pritaria santykiams de facto. Jaunuoliai, patirdami nestabilumą meilės ir atsidavimo artimui srityje, nebeturi meilės sampratos atskaitos taškų ir pagrindų. Vis dėlto, nepaisant negatyvių apraiškų, matomi ir pozityvūs ženklai: iš naujo yra keliamas klausimas apie žmogų, meilę, gyvenimo prasmę, Dievą ir tikėjimą – tai apžvelgiama šiame straipsnyje.