Kenozė ir kūrimas: Antano Maceinos religijos filosofija
DOI:
https://doi.org/10.7220/2335-8785.78(106).2Pagrindiniai žodžiai:
Kenozė, kūrimas, Antanas Maceina, Apreiškimas.Santrauka
Straipsnyje nagrinėjamos kūrimo ir kenozės sąsajos Antano Maceinos religijos filosofijoje. Bandoma parodyti, jog dieviškasis kūrimas įmanomas tik tuomet, kai Dievas apriboja savo visagalybę bei didybę. Dievui save apribojant, atsiranda galimybė egzistuoti kontingentiškai būtybei, kuri yra laisva ir savarankiška. A. Maceina bet kokį Dievo veiksmą pasaulio atžvilgiu laiko kenotiniu veiksmu, todėl ir pats dieviškasis kūrimas yra kenotinis. Kurdamas pasaulį, Dievas save apriboja taip, kad šalia savęs įsteigia Nieką, o šis Niekas tampa kūrimo „medžiaga“. Jeigu Dievas savęs neapribotų, Jis negalėtų sueiti į santykį su kūrinija, kadangi tiesioginis susidūrimas su Kūrėju žmogui būtų pražūtingas. Apreiškimo metu Dievui save parodant kūriniui, šis veiksmas taip pat yra kenotinis, todėl taip pat didėja ir Dievo esmės slėpiningumas.