Religijos dėstymas Lietuvos mokykloje tarpukariu (1918–1941)

Authors

  • Kęstutis Žemaitis Vytauto Didžiojo universitetas
  • Salomėja Karasevičiūtė Marijampolės kolegija

DOI:

https://doi.org/10.7220/2335-8785.72(100).3

Pagrindiniai žodžiai:

religija, mokykla, Bažnyčios ir Valstybės santykis, Lietuvos Valstybės Konstitucija

Santrauka

Tarpukario Lietuva religiniu ideologiniu požiūriu traktuojama nevienareikšmiškai. Bažnyčios bei Valstybės santykiai labai gerai atsispindi vertinant Bažnyčios veikimo galimybes mokykloje. Bažnyčios veikimas tarpukario nepriklausomos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose laikytas aktualiu ir svarbiu, tikybos dėstymas buvo įtvirtintas Konstitucijoje, švietimo institucijose veikė Katalikiškoji Akcija. Tikybos mokymas ir dorinis ugdymas grįstas Šventuoju Raštu, Katekizmu ir Bažnyčios istorija. Profesionaliai parengta šios disciplinos programa ir mokymo metodika siekta ugdyti bendražmogiškąsias savybes, solidarumą, patriotizmą, formuoti sąžinę. Tikybą galėjo dėstyti tik pagal Konkordato reikalavimus paskirti asmenys.

Atsisiuntimai

Publikuota

2020-03-03

Numeris

Nr. 72 (100) (2019): Soter

Skyriai

Bažnyčios istorija