Siekiant giliau suprasti paliekančiuosius Katalikų Bažnyčią: įžvalgos pastoracijai
DOI:
https://doi.org/10.7220/2335-8785.92(120).2Pagrindiniai žodžiai:
atsiskyrimas, religinės tapatybės, šv. Mišių lankymas, pastoracijaSantrauka
Straipsnyje keliama problema, kad praktikuojančių katalikų skaičius Vakarų pasaulio šalyse, tarp jų ir Jungtinėje Karalystėje, sparčiai mažėja. Pavyzdžiui, Anglijoje vos 13 proc. vaikystėje pakrikštytų suaugusių lanko bažnyčią kiekvieną sekmadienį. Net 37 proc. vaikystėje pakrikštytųjų neišpažįsta jokios religijos. Per paskutinius keletą dešimtmečių buvo atlikta nemažai mokslinių tyrimų naudojant kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus. Užsakydama daugelį šių tyrimų, Katalikų Bažnyčia aktyviai siekė geriau suvokti šią problemą. Jaunimo ir suaugusiųjų buvo klausiama, kodėl jie paliko Katalikų Bažnyčią ir kas jiems padėtų į ją sugrįžti. Tyrimų rezultatai atskleidė daugybines priežastis, susijusias su asmeniniais gyvenimo pokyčiais, pasaulėžiūros raida bei Bažnyčioje patirtais skaudžiais išgyvenimais. Tyrimai taip pat parodė, kad dalis respondentų save laiko katalikais ir aktyviai įsijungia į bažnytines veiklas, nors bažnyčios reguliariai nelanko ir net nesimeldžia. Straipsnyje taip pat pateikiama žymių katalikų teologų analizė apie Vatikano II Susirinkimo pasekmes bei diskusija apie neišnaudotas Bažnyčios galimybes komunikuojant moralinį mokymą. Siūloma drąsiai sekti Popiežiaus Pranciškaus raginimu nebijoti eksperimentuoti ir teologo kun. J. Mallono požiūriu su besąlygiška meile žvelgti į tuos, kurie Bažnyčią paliko arba yra ant palikimo slenksčio.