Didžiojo Meilės įsakymo (Jn 13, 34) bruožai Apaštališkųjų Tėvų raštijoje

Santrauka

Straipsnyje analizuojami Didžiojo Meilės įsakymo (Jn 13, 34) bruožai Apaštališkųjų Tėvų raštijoje. Jie yra autentiško tikėjimo rodikliai ir atskleidžia krikščioniško gyvenimo mokymą, kuris buvo padiktuotas Evangelijoje ir rėmėsi pačiu Didžiuoju Meilės įsakymu. Šiandien kyla klausimas, kuris buvo keliamas ir II a., kai nebeliko mačiusių Jėzų ir Jį pažinusių liudytojų: kaip gyventi autentišką krikščionišką gyvenimą? Atsakymą į šį klausimą galima rasti autentiško krikščioniško mokymo saugotojų – Apaštališkųjų Tėvų – raštijoje, kurioje pateikti Didžiojo Meilės įsakymo bruožai, atsiskleidžiantys jų raštuose. Taigi straipsnyje, remiantis Apaštališkųjų Tėvų teologiniais veikalais, siekiama supažindinti su Didžiojo Meilės įsakymo (Jn 13, 34) bruožais. Keliamas klausimas, ar Didysis Meilės įsakymas turi tiesioginį ryšį su graikų k. terminu agápé? Šio ryšio ieškoma nagrinėjant Didžiojo Meilės įsakymo bruožus: Dievo Kūrėjo meilę; kankinystę kaip tapatinimąsi su Kristaus auka (gr. agápé); Dievo valią ir paklusnumą jai – kelią būti meilėje; atgailą, atsivertimą ir Dievo gailestingumą; artimo meilę; priešų meilę; vargšų šelpimą; meilę laikų pabaigoje