Sergančiųjų tikėjimo praktikos poreikiai ir galimybės: jų patirtys ir dvasinės pagalbos jiems iššūkiai

Santrauka

Straipsnyje analizuojama sunkiomis ligomis sergančių asmenų tikėjimo praktikos patirtis, poreikiai ir galimybės gydantis sveikatos priežiūros įstaigoje. Teoriniu ir empiriniu lygmeniu apžvelgiamos prielaidos ir trukdžiai, kylantys sergantiesiems, norintiems praktikuoti savo tikėjimą, taip pat su jais dirbantiems dvasiniams palydėtojams. Remiantis empirinio kokybinio tyrimo metu gautais rezultatais (tyrime dalyvavo penkios slaugos ligoninėje besigydančios pacientės, atrinktos į tyrimą tikslinės atrankos principu ir apklaustos taikant giluminį interviu) analizuojama sergančiųjų tikėjimo praktikos įvairovė, skirtingi jų poreikiai ir galimybės šiuos poreikius praktiškai realizuoti gydantis slaugos ligoninėje. Taip pat aptariami sergančiųjų tikėjimo praktikos trukdžiai, kylantys dėl subjektyvių (susijusių su sergančiaisiais, jų charakterio ypatumais, fizinėmis ir kitomis individualiomis savybėmis) ir / ar objektyvių (realių galimybių praktikuoti savo tikėjimą ligoninėje, specialistų trūkumo etc.) aplinkybių. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad sergančiosios nori įvairiomis formomis praktikuoti savo tikėjimą (dalyvauti religinėse apeigose, priimti sakramentus, taikyti įvairias maldos formas, gilinti žinias apie tikėjimą, nori dvasinių pokalbių tikėjimo klausimais ir kt.), tačiau dėl subjektyvių ir / ar objektyvių priežasčių ne visada turi tam pritaikytas sąlygas ir galimybes.