Justino Bonaventūros Pranaičio „Sibiras bažnytiniu atžvilgiu“

“Siberia from an Ecclesiastical Perspective" by Justinas Bonaventura Pranaitis

Santrauka

Rusijos valstybiniame istorijos archyve, Vidaus reikalų ministerijos Užsienio tikybų dvasinių reikalų departamento fonde, saugoma „Byla dėl dvasinio aprūpinimo Sibire sutvarkymo“. Į ją įeina 1900–1910 m. dokumentai, susiję su atskiros Sibiro vyskupijos įsteigimo klausimu. Be statistinių duomenų, pareigūnų susirašinėjimo, byloje yra ir trumpa, bet turininga Katalikų Bažnyčios Sibire istorijos apybraiža pavadinimu „Sibiras bažnytiniu atžvilgiu“. Jos autorystė priskiriama kunigui profesoriui Justinui Bonaventūrai Pranaičiui (1861–1917). Būtent ši dokumentinė apybraiža publikuojama „Soter“ žurnale.

Pabrėžtina, kad kun. prof. J. B. Pranaitis katalikybės Sibire istoriją apžvelgia pirmiausia ne kaip Rusijos imperijos istorijos fragmentą (taip darė dauguma Rusijos tyrėjų), bet įtraukia ją į bendrą Azijos istoriją, pradėdamas nuo apaštalų laikų, o ne nuo rusų kolonizacijos. Ilgai gyvendamas imperijos sostinėje Sankt Peterburge, kur veikė aukščiausios Rusijos katalikų institucijos ir jų archyvai, autorius galėjo nuodugniai susipažinti su Bažnyčios padėtimi ir jos pokyčiais regionuose. Tai atsispindi ir jo apybraižoje: pateikiami tikslūs duomenys apie parapijų ribų pakeitimus, apie kunigų perkėlimus, detaliai įvardijamos bendruomenių problemos, finansinė situacija, minimi mažai žinomi vardai bei faktai. Be to, J. B. Pranaitis liudija ir apie savo asmenišką patirtį Sibire: Tomsko gubernijos katalikų lankymą ir tarnystę Turkestano parapijoje nuo 1902 m.

Apžvalga sudaryta iš trijų dalių: įvado, parapijų aprašymo ir pabaigos. Įvade autorius glaustai apžvelgia Sibiro istoriją ir geografiją, regiono kolonizacijos etapus, pateikia 1902 m. statistinius duomenis apie katalikus. Ten pat profesorius išdėsto svarbiausius katalikybės Sibire įvykius nuo apaštalų laikų iki 1812 m., kai jėzuitai įsteigė Irkutsko parapiją. Pagrindinėje dalyje J. B. Pranaitis pateikia parapijų istoriją, statistiką ir savo pastabas apie kiekvieną parapiją. Pabaigoje jis aprašo ganytojo tarnystės Sibire sunkumus ir džiaugsmus, vyskupų rūpestį organizuojant sielovadą šiame milžiniškame regione.