Savarankiškumas ir matematiniai gebėjimai: Indonezijoje atliktų tyrimų metaanalizė
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2022.147.2Pagrindiniai žodžiai:
matematiniai gebėjimai, metaanalizė, saviveiksmingumasSantrauka
Kai kurių empirinių tyrimų sintezė atskleidė, kad ryšys tarp mokinių matematinių gebėjimų ir saviveiksmingumo nėra nuoseklus, todėl šiame naujausiame metaanalizės tyrime nagrinėjamas
matematinių gebėjimų ir saviveiksmingumo ryšys bei galimi veiksniai, tokie kaip išsilavinimo lygis ir geografinė vietovė, ribojantys abiejų ryšių heterogeniškumą. Šiame tyrime išanalizuota
30 dokumentų, kuriuos sudarė 27 žurnalų straipsniai ir 3 konferencijų pranešimai, kurie buvo paskelbti 2016–2021 m. ir gauti iš Semantic Scholar ir Google Scholar duomenų bazių. Šiuose dokumentuose rasta 30 reikšmių, įvardijančių dviejų kintamųjų ryšio stiprumą. Tyrimas apėmė ir 2298 dalyvius. Rezultatai atskleidė, kad mokinių matematiniai gebėjimai ir mokinių saviveiksmingumas turėjo vidutinį teigiamą ryšį (r = 0,553). Tai reiškia, kad kiekvienas mokinys gali turėti aukštą saviveiksmingumo lygį, kad pagerintų savo matematinius gebėjimus. Be to, saviveiksmingumas buvo labai susijęs su matematinių problemų sprendimo gebėjimais. Tai rodo,
kad ryšys tarp saviveiksmingumo ir matematinių problemų sprendimo gebėjimų yra stipresnis
nei ryšys tarp saviveiksmingumo ir kitų matematinių gebėjimų. Be to, matematinių gebėjimų ir saviveiksmingumo ryšio stiprumo nesumažino išsilavinimo lygis ir geografinė padėtis. Šis tyrimas aiškiai ir tiksliai rodo, kad kai kurie veiksniai, tokie kaip išsilavinimo lygis ir geografinė padėtis, neturi įtakos skirtingo stiprumo ryšiui tarp mokinių matematinių gebėjimų ir mokinių saviveiksmingumo.
Atsisiuntimai
Publikuota
Kaip cituoti
Numeris
Skyriai
License
Copyright (c) 2023 Suparman Suparman, Dadang Juandi

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.