Klasikinis filosofinis seminaras šiuolaikiniame universitete: patirtinis žvilgsnis

Santrauka

Straipsnyje susitelkiama į klasikinio ir šiuolaikinio filosofinio seminaro ontologinių, gnoseologinių ir etinių aspektų problematiką. Tyrime nagrinėjamas antikos laikų ir dabartinis filosofinis seminaras, pagrindinį dėmesį skiriant tam, ar šiandien senoji filosofavimo tradicija akademijoje ir universitete nėra praradusi prasmės ir kaip keitėsi filosofinio seminaro principai per daugiau nei du tūkstančius metų. Be to, straipsnyje kalbama apie šiuolaikinio filosofinio seminaro tapatybę, kontekstus ir universiteto likimą mūsų dienomis. Tyrime prieinama prie išvadų, kad klasikinis filosofinis seminaras, nepaisant daugybės socialinių, politinių, verslo ir kultūrinių trukdžių, tebeturi dabartį ir ateitį akademinėje institucijoje. Tol, kol seminare bus kruopščiai nagrinėjami filosofiniai tekstai ir su jais susiję klausimai, tol filosofavimas apie daugelį tikrovės reiškinių bus mažoji ir tylioji alternatyva pasauliui, kuriame laipsniškai mažėja rašytinio šaltinio reikšmė, įsigali ekrano kultūra ir nebekyla klausimų, iš kur atėjome ir dėl ko gyvename. Filosofinis seminaras yra savotiška laiko kapsulė, kurioje glūdi Vakarų civilizacijos pagrindai ir jų galima svarba dabartiniam planetos likimui.