Duomenys teisės filosofijoje ir praktikoje: šiuolaikiniai sampratos ir reguliavimo pokyčiai

Santrauka

Straipsnyje analizuojama duomenų – kaip neatsiejamo skaitmeninio amžiaus atributo – sampratos ir reguliavimo raida pastaraisiais metais. Aptariant remiamasi dviem kraštutiniais požiūriais. Pirmasis, vadinamas deitaizmu, pasižymi spekuliatyviu, dažnai radikaliu ir šokiruojančiu holizmu. Kitas ne mažiau radikalus – skepticizmas, inertiškas ir problemiškas. Straipsnyje duomenų (kaip reiškinio) atžvilgiu siūloma alternatyvi filosofinė pozicija, kuri būtų analogiška sociologinės jurisprudencijos ar teisinio realizmo prieigoms teisės filosofijoje. Analizuojami atskiri aktualūs reguliavimo aspektai – pradedant nuo bandymų teisės aktuose apibrėžti „duomenis“ ir baigiant galimais tektoniniais lūžiais autorių ir sui generis teisių paradigmoje. Pabrėžiama, kad nors apie duomenų turėtojų turtinių teisių apsaugą diskutuoja tik nedidelė mokslininkų grupė, šiuo metu duomenys įgyja vis didesnę ekonominę vertę ir yra vis svarbesni ekonomikos augimui ir gerovei. Straipsnyje kviečiama ieškoti interesų pusiausvyros tarp duomenų turėtojų ir jų naudotojų bei visuomenės. Dėl to reikėtų reikšmingų pokyčių reguliuojant ir autorių, ir sui generis teises, nes duomenų reguliavimas labai retais atvejais tampa autorių teisių ir sui generis teisių apsaugos objektu.