Vertinimas nusikaltimų diskurse

Santrauka

Straipsnyje pristatomas parametrais paremtas požiūris į vertinimo reiškinį diskurse ir nagrinėjami lietuviški populiariosios žiniasklaidos tekstai apie nusikaltimus. Šie tekstai yra įdomūs vertinimo aspektu, nors ir nėra priskiriami prie vertinamųjų žanrų: žurnalistams reikia laikytis etikos bei nekaltumo prezumpcijos principo ir vartoti neutralią kalbą, tačiau pati rašymo tema turi stiprų negatyvaus vertinimo pagrindą dėl bendros socialinės praktikos neigiamai vertinti nusikaltimus ir juos padariusius asmenis, todėl likti neutraliems sunku. Atsižvelgiant į vertinamųjų parametrų modelius ir kai kuriuos vertinimo (angl. appraisal) teorijos aspektus, taikant diskurso analizės metodą nusikaltimų diskurso tekstai parodomi kaip tekstai, kuriuose dažnai realizuojami šie vertinamieji parametrai: PAVOJINGUMO (dažniausias), GREITUMO, KIEKYBĖS / VERTĖS, KOKYBĖS, SOCIALINIO TINKAMUMO, TIKĖTINUMO. Faktas, kad vertinamieji parametrai, nustatyti tiriant realią vartoseną specifinės temos diskurse, skiriasi nuo kitos tematikos panašios kalbos vartojimo srities diskursų parametrų, ne tik patvirtina tyrėjų nuomonę, jog praktiniai vertinimo parametrų modeliai itin priklauso nuo tekstų žanrinės skirties, bet ir tai, kad kiekvienas diskursas realizuojamų vertinamųjų parametrų pobūdžiu gali būti savitas. Taip pat mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad per įvairius vertinimo vienetus ir apgaubiamąją strategiją pagrindinis išryškėjantis kontrastas kriminalinių rubrikų tekstuose yra pareigūnų teigiamo vertinimo ir nusikaltėlių neigiamo vertinimo kontrastas, kitaip nei įprastesnis kontrastas Vakarų žiniasklaidoje: nusikaltėlis – auka.