Ekspresionistinis kalbos vaizdumas Almio Grybausko „Atklydimuose“

Santrauka

Straipsnio tikslas – analizuojant poeto, vertėjo Almio Grybausko rinkinio „Atklydimai“ (1983) tekstus, aktualizuoti anksčiau netyrinėtus, ekspresionizmui būdingus bruožus, išgryninti stiliaus ypatumus. Ekspresionizmas pristatomas platesnio reiškinio – literatūrinio įvaizdinimo – kontekste. Straipsnyje atsižvelgiama į Grybausko poezijos kalbai įprastą sukeistinimo principą, o išnagrinėjus 3 tekstus parodomos ekspresionizmo stilistikos priemonės – formos ir turinio vientisumo sukūrimas, perspektyvos (kelio, kelionės motyvas), vizijos ir nepatogumo efekto svarba, suvokimo užlaikymas. Atlikta analizė atskleidė, kad Grybausko poezijoje ekspresionizmas remiasi ne tiek išoriniais efektais grįstu vizualumu (išorine grafine forma), kiek į struktūrą, dinamišką komunikacijos aktą orientuotu kalbos vaizdumu (vidinėmis savybėmis). Tai poeto tekstus susieja su vokiškąja tradicija. Straipsnyje taip pat parodoma, kad vėlyvuoju sovietmečiu debiutavusio poeto tekstuose ekspresionizmo raiška iš principo kritiškai polemizuoja su socrealizmo diskurso nuostatomis tendencingai vaizduoti tikrovę. Grybausko poezija parodo autonomišką jos suvokimą, iš kalbos sukurtą struktūrą leidžia matyti kaip dvasinės kultūros atmainą.