Garsažodžių dažnumas, funkcijos ir reikšmės ankstyvojoje vaikystėje

Santrauka

Straipsnio tikslas – aptarti kalbos raidą (nuo gramatinės sistemos formavimosi pradžios iki gramatinės sistemos susiformavimo) garsažodžių vartojimo aspektu, daugiausia dėmesio kreipiant į garsažodžių dažnumo kitimą analizuojamu laikotarpiu, garsažodžių reikšmes ir funkcijas. Tyrimo šaltinis ‒ 6 vaikų ilgalaikio natūraliojo kalbos stebėjimo būdu sukauptas tekstynas. Tyrimas atskleidė, kad garsažodžiai vaikų kalboje vartojami labai dažnai. Priešingai nei teigiama teoriniuose darbuose, aprašančiuose garsažodžių reikšmes, vaikų kalboje garsažodžiai turi ne tik emocinę-ekspresinę, bet ir nominacinę reikšmę: jais dažnai keičiami įvairūs veiksmažodžiai ir daiktavardžiai. Per tyrimą taip pat nustatyta, kad garsažodžiai vaikų kalboje dažni dėl tėvų kalbos įtakos, emocingos ir ekspresyvios bendravimo aplinkos, ikoniško garsažodžių pobūdžio, nesudėtingos struktūros ir paprastos artikuliacijos, be to, garsažodžių reikšmė dažnai plečiama jais įvardijant kelias sąvokas. Statistinės analizės rezultatai parodė, kad garsažodžių vartojimo dažnumas statistiškai reikšmingai skiriasi tipinėje ir netipinėje (dvynių) kalbos raidoje: tipinės kalbinės raidos atveju garsažodžių mažėja, tačiau ši tendencija neužfiksuota ankstyvojoje dvynių kalboje.