Liūnės Sutemos tikrumo poetika

Santrauka

Straipsnyje analizuojami du Liūnės Sutemos poetiniai tekstai, įžvalgas grindžiant kognityvinės poetikos teiginiais. Nesistengiant apibendrinti Liūnės Sutemos poezijos strategijos ar oponuoti jos tekstus tyrinėjusių mokslininkų nuomonei, mėginama aiškintis eilėraščių paveikumo galimybes, akcentuojant poetinių schemų konfigūracijas, ieškant dėmesį traukiančių teksto elementų, ryškinant figūrų ir fono sąveikas. Turint omenyje Margaretos Freeman poetinio ikoniškumo apibrėžtis, galima teigti, kad Liūnė Sutema originaliai perteikia ikisąvokinės tikrovės patirtis, konstruodama dinamiškus poetinius vaizdus, pasitelkdama emocinio pasklidumo įspūdį kuriančius peizažus ir kurdama subtilius emocinės energijos nuokrypius, dažniausiai koduojamus talpiais įvaizdžiais ir vizualiomis jų charakteristikomis. Kognityvinės poetikos instrumentas leidžia konkrečiau įvardyti specifinę Liūnės Sutemos poezijos kokybę, dažniausiai nusakomą metaforiškai.