Petro Mohylos scholastikos recepcija kaip aleksandrietiško-kapadokietiško Antikos filosofijos recepcijos sąjūdžio iteracija

Authors

  • Gintaras Sungaila Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva

DOI:

https://doi.org/10.7220/2335-8785.88(116).2

Pagrindiniai žodžiai:

Petras Mohyla, Kapadokijos Tėvai, Aleksandrijos Tėvai, krikščionių ortodoksų scholastika

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama Vakarų filosofijos ir teologijos recepcija XVII–XVIII amžiaus Abiejų Tautų Respublikos krikščionių ortodoksų (stačiatikių) intelektualiniame sąjūdyje, kilusiame Petrui Mohylai įsteigus kolegiją Kyjive. Ginčijamas Georgijaus Florovskio suformuotas požiūris, šį krikščionių ortodoksų minties istorijos laikotarpį laikantis „lotyniškąja nelaisve“ – nekritišku Vakarų religinės ir humanitarinės minties perėmimu. Pristatomas mohylietiškojo sąjūdžio atsiradimo istorinis kontekstas, paaiškinamos pagrindinės problemos, kurias sprendė Petras Mohyla, steigdamas Kyjivo kolegiją: konkurencija su graikų apeigų katalikais (unitais) ir protestantais visuomeniniame, politiniame ir religiniame gyvenime, taip pat krikščionių ortodoksų dvasininkijos ir pasauliečių neišprusimas. Analizuojami pirminiai šaltiniai – pačių mohylietiškojo sąjūdžio dalyvių tekstai, pristatomas jų požiūris į Vakarų filosofijos recepcijos problemą. XVII a. mąstytojų pažiūros sugretinamos su jų pirmtakų II–IV a. Aleksandrijoje ir Kapadokijoje pažiūromis. Šio palyginimo pagrindu teigiama, kad intelektualinio sąjūdžio požiūris į kitatikių humanitarinių mokslų metodus ir pasiekimus paaiškinamas iš pirmųjų krikščionybės amžių kylančia nuostata, jog kitatikių filosofija, iš jos išskyrus „naudingus elementus“, gali būti pritaikyta išreikšti ortodoksaliam mokymui. Teigiama, kad patys mohylietiškojo sąjūdžio atstovai laikėsi tokios nuostatos. G. Florovskio požiūris į šį laikotarpį kaip į „lotyniškąją nelaisvę“ aiškinamas jo politinėmis preferencijomis.

Downloads

Published

2024-04-18

Numeris

Skyriai

Bažnyčios istorija