Mokslinis tomistinės metafizikos pobūdis
DOI:
https://doi.org/10.7220/2335-8785.85(113)Pagrindiniai žodžiai:
metafizika, kalbos filosofija, analogija, konkreti sąvoka, abstrakti sąvokaSantrauka
Nuo Aristotelio laikų metafizika buvo laikoma mokslu, tačiau Šviečiamajame amžiuje moksline metafizikos verte buvo suabejota. Šiuolaikinėje mokslo filosofijoje metafizika arba laikoma beprasme, arba nepriklausančia mokslui. Griežčiausius mokslo apibrėžimus pateikė R. Carnapas ir K. R. Popperis. Pasak R. Carnapo, moksliniai teiginiai turi būti prasmingi, juos turi būti galima patikrinti, o moksliniai terminai privalo turėti reikšmes. Svarbiu mokslinės teorijos bruožu laikysime prasmės ir reikšmingumo reikalavimą. K. R. Popperis mano, jog teorija yra mokslinė tik tada, kai ji turi tokią loginę struktūrą, kad, teorijos teiginiams nepasitvirtinus, jos turėtume atsisakyti.
Tomistinė metafizika atitinka prasmės ir reikšmingumo reikalavimus. Šv. Tomas Akvinietis žodžio reikšmę apibūdina trimis būdais. Pirma, žodžio reikšmė yra tai, ką protas siekia išreikšti žodžiais, o apibrėžiamų dalykų reikšmė yra nusakoma apibrėžimu. Antra, kartais žodžio reikšmė yra nurodymas į objektą. Trečia, žodžio reikšmė yra žodžio vartojimas kalboje. Pasak Tomo Akviniečio, pastarasis reikšmės nustatymo būdas yra svarbiausias metafizikoje, nes daugelis jos sąvokų neturi giminės, todėl negali būti apibrėžtos. Straipsnyje siekiama parodyti, kad tomistinė metafizika atitinka visus mokslinei teorijai keliamus reikalavimus, nes joje yra išsami prasmės teorija ir jos teiginiams taikomi tiesos kriterijai.