Šeimų sielovados vaidmuo atsižvelgiant į realijas Lietuvoje

Rola duszpasterstwa rodzin ze szczególnym uwzględnieniem realiów litewskich

Authors

  • Miroslav Dovda Liublino katalikiškasis universitetas

DOI:

https://doi.org/10.7220/2335-8785.67(95).1

Pagrindiniai žodžiai:

santuoka, šeima, Šeimos centras, šeimų sielovada, pasiruošimas santuokai, Bažnyčios mokymas apie šeimą

Santrauka

Bažnyčios mokymas dažnai akcentuoja pasiruošimą santuokai ir šeimai bei sielovados reikšmę šioje srityje. Teologai ir pedagogai bando apibrėžti, kas tai yra šeimos sielovada, skirtingų šalių autoriai siūlo įvairius apibrėžimus. Siaurąja prasme šeimos sielovada tai tam tikrų Bažnyčios struktūrų veikla, o plačiąją prasme – tai sielovada, kurios tikslas – šeimos gėris. Be to, labai svarbus sielovados uždavinys yra pasiekti, kad šeima taptų „namų Bažnyčia“. Popiežius Jonas Paulius II taip pat pabrėžė: „Šeima, tapk tuo, kuo esi“. Tam, kad visa tai būtų įgyvendinta, reikalingos konsultacijos, žinių ugdymas, šeimos ir santuokos struktūros globa bei įvairi karitatyvinė, socialinė ir politinė parama bei iniciatyvos.

Bažnyčios mokymas dažnai akcentuoja pasiruošimą santuokai ir šeimai bei sielovados reikšmę šioje srityje. Teologai ir pedagogai bando apibrėžti, kas tai yra šeimos sielovada, skirtingų šalių autoriai siūlo įvairius apibrėžimus. Siaurąja prasme šeimos sielovada tai tam tikrų Bažnyčios struktūrų veikla, o plačiąją prasme – tai sielovada, kurios tikslas – šeimos gėris. Be to, labai svarbus sielovados uždavinys yra pasiekti, kad šeima taptų „namų Bažnyčia“. Popiežius Jonas Paulius II taip pat pabrėžė: „Šeima, tapk tuo, kuo esi“. Tam, kad visa tai būtų įgyvendinta, reikalingos konsultacijos, žinių ugdymas, šeimos ir santuokos struktūros globa bei įvairi karitatyvinė, socialinė ir politinė parama bei iniciatyvos.

Šio straipsnio tikslas – pagrįsti pagrindinius šeimos sielovados reikalavimus ir nuostatas bei nurodyti, kokiu keliu šeimos sielovada turi vystytis toliau remiantis Bažnyčios Magisteriumu ir vietos tradicijomis bei atsižvelgiant į istorinę ir dabartinę Lietuvos religinę situaciją. Pagrindinė šeimos sielovados užduotis yra šeimos ir santuokos apsauga bei globa išsaugant jų tapatumą su gyvybės ir meilės bendruomene. Pagrindinės sritys šiame kelyje yra švietimas, kultūra, socialiniai ir politiniai sprendimai. Gebėjimas atpažinti pavojus, mokymas apręsti konfliktines situacijas, pagalba šeimos planavimo bei vaikų ir jaunimo seksualinio auklėjimo srityse, parama socialinio skurdo atvejais – visa tai apima šeimos sielovados struktūrų darbą.

Pasiruošimą santuokai ir šeimai reguliuoja Bažnyčios dokumentai, o taip pat kiekvienos šalies Episkopatų normos, pritaikytos konkrečiam kraštui. Tam reikalingos atitinkamos veiklos struktūros, kurių kryptį autorius bando nurodyti šiame straipsnyje. Pateikiama, kas jau yra padaryta Lietuvoje ir kuria krypini toliau rekomenduojama eiti. Be to, straipsnyje yra akcentuojama, kad šiuo metu yra būtina gerinti šeimos sielovados kokybę. Pavyzdžiui, Bažnyčios mokymas yra nurodęs pasiruošimo santuokai ir šeimai etapus. Kiekvienas iš jų pasižymi savais iššūkiais bei sunkumais, kuriuos šeimos sielovada privalo padėti išspręsti. Straipsnio autorius bando padėti tai suvokti ir atrasti optimalius iškylančių problemų sprendimo būdus. Straipsnyje akcentuojamas svarbiausias iššūkis šeimos sielovadai Lietuvoje – didelė jaunavedžių grupė, kuriai bažnyčia yra reikalinga tik kaip pastatas gražioms apeigoms. Be to, pabrėžiami ir kiti trūkumai – apskritai yra užmirštama ir neakcentuojama asmeninio ryšio kūrimo su parapijos bendruomene prasmė, iki šiol Lietuvoje nėra užsakų prieš santuoką. Pats naujausias iššūkis – „gender“ ideologija.

Tolimas, artimesnis bei artimas pasiruošimo santuokai ir šeimai etapai Bažnyčios mokymo kontekste reikalauja iš sielovados struktūrų padėti priimti atsakingus sprendimus tam, kad būtų pasiruošta brandžiam gyvenimui. Kiekviename etape šeimos sielovadininkai turi įgyvendinti tam tikrus tikslus ir uždavinius. Atpažįstant istorinio laiko keliamus iššūkius, minėtų etapų struktūra privalo būti tobulinama. Taigi, keliamas aktualus klausimas Vyskupų Konferencijai ir Šeimos sielovados centrams – kaip Lietuvoje sustiprinti bei suvienodinti pasiruošimą santuokai ir šeimai, nes šiuo metu egzistuojantis didelis reikalavimų skirtumas parapijose labiausiai akcentuoja tik formalų požiūrį į visą procesą. Mokslinė analizė parodo, kiek dar daug turime padaryti šeimų sielovadoje.

Downloads

Published

2018-10-15

Numeris

Skyriai

Teologija ir filosofija