Mokyklų vadovų lyderystės kompetencijų prioritetinių tobulinimo sričių nustatymas
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2019.135.11Pagrindiniai žodžiai:
lyderystės kompetencijos, mokyklų vadovai, švietimo vadyba ir lyderystė, magistrantūros studijosSantrauka
Norint pagerinti mokinių pasiekimus, reikėtų skirti didesnį dėmesį mokytojų ir mokyklų lyderių mokymui bei nuolatiniam profesiniam tobulėjimui. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti prioritetines Kazachijos mokyklų vadovų lyderystės kompetencijų tobulinimo sritis. Atlikta analizė parodė, kad perspektyviausiomis sritimis gerosios patirties perėmimo ir bendro mokymosi prasme laikytinos vadovavimo žmonėms kompetencijos, o tinkamiausia rengimo forma – magistrantūros studijos. Norint išsiaiškinti mokyklų vadovų nuomonę apie lyderystės mokyklos bendruomenėje galimybes, jiems buvo pateiktas klausimynas su pasirenkamais atsakymų variantais. Klausimynas apėmė tris mokyklos veiklos sritis: lyderystę gerinant mokinių pasiekimus; lyderystę įtraukiant mokytojus į sprendimų priėmimo, mokyklos tobulinimo ir politikos formavimo procesus; lyderystę santykiuose su tėvais. Taip pat buvo klausiama, kokios vadovų atsakomybės sritys laikytinos svarbiausiomis ir kokių žinių bei įgūdžių tiriamieji labiausiai pasigenda. Rezultatai parodė, kad tiriamųjų požiūris į galimybes tapti mokyklų bendruomenių lyderiais ir pagerinti įvairius mokyklinės veiklos aspektus yra per daug optimistinis. Kita vertus, mokyklų vadovai teigė, kad jiems labiausiai trūksta žinių bei įgūdžių lyderystės ir motyvavimo srityse. Vertindami svarbiausias vadovų atsakomybės sritis, tiriamieji pagrindinį dėmesį buvo linkę skirti ugdymo procesui: mokymo kokybės vertinimui, mokymosi ir ugdymo turinio vadybai, bendram mokyklos veiklos kokybės vertinimui. Finansų vadyba, žmogiškųjų išteklių vadyba ir santykiai su išorine aplinka tiriamiesiems pasirodė ne tokios svarbios sritys.