Integruotas probleminis mokymasis ir skaitmeniniai minčių žemėlapiai: mokymosi modelis studentų kūrybiškumui gerinti

Santrauka

Šis tyrimas pagrįstas studentų kūrybiškumo svarba, ypač vykstant šios epochos progresui. Atsižvelgiant į tai, kad Indonezijoje daugumai studentų trūksta kūrybiškumo, būtina rasti sprendimą, kaip pagerinti studentų kūrybiškumą. Kūrybiškumas susideda iš sugebėjimo vystyti įvairias ir unikalias idėjas bei kurti daugybę problemos sprendimų būdų. Kūrybiškumo rodikliai apima originalumą, sklandumą, lankstumą, kruopštumą ir rizikos prisiėmimą. Kūrybiškumas gali būti įgalinamas pasitelkiant probleminį mokymąsi (angl. Problem Based Learning) arba integruojant skaitmeninius minčių žemėlapius (angl. Digital Mind Maps) ir probleminį mokymąsi (angl. Problem Based Learning) (sutr. angl. PBL-DMM). Šiuo tyrimu buvo siekiama patikrinti mokymosi modelio efektyvumą studentų kūrybiškumui gerinti. Atliekant šį eksperimentinį tyrimą, prieš testą ir po testo buvo pasitelkta kontrolinė grupė, kurią sudarė 103 būsimi priešmokyklinio ugdymo pedagogai iš Indonezijos Riau universiteto, Biologijos mokymo katedros. Dalyvių kūrybiškumui įvertinti buvo parengtas kūrybiškumo testas ir balų lentelė. Rezultatai parodė, kad probleminio mokymosi ir integruoto probleminio mokymosi su skaitmeniniais minčių žemėlapiais modeliai turėjo įtaką moksleivių kūrybiškumui. Tiesą sakant, lyginant probleminio mokymosi modelį, integruotas probleminio mokymosi su skaitmeninių minčių žemėlapiais modelis buvo veiksmingesnis mokinių kūrybiškumui gerinti. Abu – probleminio mokymosi modelis ir integruotas probleminio mokymosi su skaitmeninių minčių žemėlapiais modelis – gali būti naudojami klasėje, siekiant skatinti mokinių kūrybiškumą. Todėl rekomenduojama šiuos mokymosi modelius diegti klasėse.