Ar mokytojų asmenybė ir jų saviveiksmingumas turi didesnę reikšmę mokymo efektyvumui?

Santrauka

Šiame tyrime sistemingai apžvelgiama literatūra, kurioje aprašomos mokytojų psichologinės savybės. Ypač daug dėmesio skiriama asmenybės bruožams ir saviveiksmingumui bei jų ryšiui su mokymo efektyvumu. Analizuojant 16 per pastarąjį dešimtmetį dažniausiai cituojamų empirinių ir apžvalginių straipsnių, gautų iš Scopus duomenų bazės, išskiriami pagrindiniai psichologiniai bruožai, tokie kaip sąžiningumas, ekstraversija ir emocinis stabilumas, kaip svarbūs mokymo kokybės prognozės veiksniai. Apžvalgoje pabrėžiama saviveiksmingumo svarba, nes mokytojai, kurie labiau pasitiki savo gebėjimais, paprastai pasiekia geresnių mokymo rezultatų. Nepaisant dažnai stebimų stipresnių koreliacijų tarp išorinio mokymo efektyvumo vertinimo ir mokinių pasiekimų, nustatyta, kad mokytojų psichologinės savybės, įskaitant asmenybės bruožus ir saviveiksmingumą, žymiai pagerina mokymo rezultatus ir mokinių pasiekimus. Be to, tyrimas rodo, kad mokytojų rengimo programose siekiant pagerinti bendrą mokymo kokybę pirmenybė turėtų būti teikiama psichologiniams įgūdžiams, pavyzdžiui, emociniam intelektui ir pasitikėjimui savimi, lavinti. Tyrimas taip pat atskleidžia esamų metodikų trūkumus, ypač susijusius su tarpkultūrinės perspektyvos, visų pirma ne Vakarų konteksto, trūkumu. Rekomenduotina atlikti tolesnius tyrimus norint nustatyti, kokią įtaką šie psichologiniai bruožai turi mokymo efektyvumui įvairiose švietimo ir kultūrinėse aplinkose, ypač Azijos ar Indonezijos kontekste. Tokiems dalykams esamuose tyrimuose nebuvo skirta pakankamai dėmesio. Ši apžvalga prisideda prie platesnio mokytojų psichologijos supratimo, suteikia vertingų įžvalgų politikos formuotojams ir švietėjams, siekiantiems tobulinti mokytojų rengimo programas.