Būsimųjų mokytojų matematinių ryšių saviveiksmingumo kiekybinis tyrimas: Turkijos duomenys

Santrauka

Šiuo tyrimu siekiama išnagrinėti būsimųjų mokytojų įsitikinimus apie matematinių ryšių
saviveiksmingumą atsižvelgiant į skirtingus kintamuosius. Tuo tikslu naudojant apklausos
metodą buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 434 būsimieji mokytojai, studijuojantys
Turkijos valstybinio universiteto pradinių ir vidurinių mokyklų matematikos ir gamtos
mokslų mokymo programose. Duomenys buvo renkami naudojant demografinės informacijos
formą ir matematinio ryšio saviveiksmingumo Özgen ir Bindak (2018) skalę. Šią skalę sudarė
penkios subdimensijos (sunkumas, matematikos naudojimas, matematikos dalių susiejimas, matematikos susiejimas su realiu pasauliu ir matematikos susiejimas su skirtingomis
disciplinomis). Gauti duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS 20.0 statistinę programą
pagal lyties, bakalauro studijų programos ir pažymių lygių kintamuosius.
Remiantis gautais rezultatais, statistiškai reikšmingų saviveiksmingumo balų skirtumų tarp
būsimų mokytojų lyties ir bakalauro studijų programos nenustatyta. Kita vertus, nustatytas
statistiškai reikšmingas skirtumas pagal pažymių lygį. Be to, reikšmingų skirtumų nustatyta
ir keturiose iš penkių skalės subdimensijų, pagrįstų šiuo kintamuoju. Atsižvelgiant į gautus
rezultatus ir reikšmingus skirtumus, ypač dėl pažymių lygio priežastis, rekomenduojama
nuodugniai atlikti tolesnius tyrimus taikant kokybinius metodus.