Ugdymo(si) aplinkų vertė ir vertinimas: Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų atvejis

Santrauka

Architektūros, vadybos ir edukologijos mokslų sandūroje ugdymo(si) aplinkos traktuojamos
ir kaip sąlygos, ir kaip mokymo(si) proceso neatskiriamoji dalis, todėl svarbus ne tik visuomenės,
bet ir švietimo industrijos, pedagogų tyrėjų ir praktikų dėmesys, skiriamas ugdymo(si) aplinkoms. Ugdymo(si) aplinkos suprantamos kaip įvairios fizinės vietos, kontekstai ir kultūros, kuriose mokiniai mokomi ir mokosi, bręsta. Vis dažniau švietimo įstaigų vadovai kartu su bendruomenėmis svarsto ne tik ugdymo(si) aplinkų būklės tinkamumą, bet ir poreikį atnaujinti, pritaikyti ir kurti naujas aplinkas. Straipsnyje retrospektyviai atskleidžiama ugdymo(si) aplinkų svarba ir reikšmė. Pristatant Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų ugdymo(si) aplinkų būklės apžvalgą įvardijama jų įvairovė mokyklose. Nagrinėjant švietimo sistemos stebėsenos tradicijas pateikiamos ugdymo(si) aplinkų vertinimo galimybės. Pasitelkiant tyrimo duomenis nurodoma ugdymo(si) aplinkų vertė, susijusi paveikumu mokytojo veiklai, mokinių rezultatams ir visos mokyklos rezultatams. Daroma išvada, kad puoselėjamos skirtingos ugdymo(si) aplinkos ne tik rodo mokyklų išskirtinumą, bet ir kuria įvairias galimybes besimokantiesiems, užtikrina ugdymo(si) veiksmingumą.