Studentų nuomonė apie Latvijoje vykdomų studijų programų kokybę švietimo srityje

Santrauka

Technologijų plėtra, ugdymo mokslų, filosofijos, kultūros bei ekonomikos pokyčiai kelia vis naujus reikalavimus universitete vykdomų studijų programų kokybei. Šiame straipsnyje nagrinėjami Latvijoje vykdomų mokytojų studijų programų kokybę apibūdinantys veiksniai ir kriterijai. Tyrimo tikslas – ištirti bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijų studentų nuomonę apie edukacinių studijų programų, vykdomų pagal sukurtus veiksnius ir kriterijus, kokybę viename iš Latvijos universitetų. Tuo tikslu buvo analizuojami svarbiausi, studentų nuomone, studijų kokybei įtakos turintys veiksniai. Nustatytų skirtumų ir sąsajų analizei atlikti buvo naudojamas Stjudento testas nepriklausomoms imtims (t-testas), vienpusė dispersinė analizė (ANOVA), dviejų veiksnių dispersinė analizė ir koreliacinė analizė. Vienfaktorinės dispersinės analizės metodas taikytas tais atvejais, kai buvo tiriami efektyviosios charakteristikos pokyčiai, veikiant kintančioms sąlygoms ar kurio nors veiksnio gradacijoms. Taikant dvipakopę dispersinę analizę, buvo tiriamas dviejų nepriklausomų kintamųjų poveikis priklausomam kintamajam. Respondentų nuomone, kaip svarbiausią įtaką darantys veiksniai (vidutiniškai M > 4,20) buvo įvertinti šie: studijų programų struktūros, turinio ir įgyvendinimo planavimo kokybė (M = 4,22), veiklos ir paslaugų kokybė, teikiama universiteto  administracijos (M = 4,26), bibliotekų paslaugų kokybė (M = 4,26), tačiau sąlygiškai didžiausią įtaką įgyvendinamų studijų programų kokybei (M = 4,34) turinčiu veiksniu vis tik pripažįstamas akademinio personalo profesionalumas.