Profesijos mokytojų ir profesinių mokyklų pajėgumai sprendžiant socialinę atskirtį patiriančių mokinių problemas Baltijos šalyse ir Norvegijoje

Santrauka

Šio straipsnio tikslas – įvertinti profesinio rengimo sistemos mokytojų ir mokyklų pajėgumus padėti socialinę atskirtį patiriantiems mokiniams Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Norvegijoje, atsižvelgiant į du skirtingus politinius ir ekonominius įgūdžių formavimo modelius. Reagavimas į pažeidžiamų mokinių mokymosi ir paramos jiems poreikius yra labai aktuali tema, kadangi įtraukusis profesinis rengimas yra vienas iš Europos politikos prioritetų.
Tyrime, analizuojant trijų Baltijos šalių ir Norvegijos dokumentus ir statistinius duomenis, nagrinėti institucinio, organizacinio ir individualaus lygmens pajėgumai, remiantis UNESCO parengtomis gebėjimų ugdymo švietime gairėmis (UNESCO, 2012). Analizė atskleidė ne tik Norvegijos ir Baltijos šalių ryškius skirtumus, bet ir skirtumus tarp Baltijos šalių. Norvegijoje profesijos mokytojų pajėgumus stiprina ir palaiko turimi žmogiškieji ištekliai, sisteminis dėmesys profesijos mokytojų kompetencijų tobulinimo poreikiams ir patikima institucinė, tarpžinybinė, bendradarbiavimu grįsta parama. Baltijos šalyse profesijos mokytojų rėmimo priemonės yra daug fragmentiškesnės ir priklauso nuo organizacinių ir individualių mokyklų bei pačių mokytojų iniciatyvų.