Būsimųjų užsienio kalbos mokytojų rengimas dirbti įtraukiojo ugdymo klasėse

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama būsimųjų užsienio kalbos mokytojų rengimo dirbti įtraukiojo ugdymo klasėse problema. Autorės tyrinėja ir analizuoja norminius dokumentus apie įtraukųjį ugdymą Ukrainos vidurinėje mokykloje ir nurodo mokytojo vaidmenį įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo procese. Nustatyta, kad užsienio kalbos mokytojų teorinis ir metodologinis ugdymo pagrindas apima aksiologinę, antropologinę, holistinę, į studentus ir į veiklą orientuotą, diferencijuotą, kompetencijomis pagrįstą kryptis. Straipsnyje nagrinėjamas būsimųjų užsienio kalbos mokytojų rengimo modelis ir jo sudedamosios dalys. Tyrėjos nagrinėja pedagogines sąlygas, kurios lemia sėkmingą užsienio kalbos mokytojų įtraukiojo ugdymo kompetencijos plėtrą profesinių studijų metu. Tai apima pedagoginių disciplinų turinio pritaikymą plečiant studentų toleranciją ir norą praktikoje vykdyti įtraukųjį ugdymą; teigiamą motyvaciją įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui; studentų rengimo turinio praktinė orientacija į ateityje atliekamas įtraukiojo ugdymo veiklas pritaikant kontekstinę technologiją, leidžiančią sudaryti nuoseklią būsimųjų mokytojų profesinės veiklos struktūrą įtraukiojo ugdymo sąlygomis; novatoriškų (probleminių, interaktyvių, diskusijų, imitacinių) metodų taikymą, kurie užtikrina aktyvų mokinių vaidmenį, taip pat įtraukiojo ugdymo teorijų ir technologijų asimiliaciją. Analizuojami studijų dalyko „Užsienio kalbos mokymo metodai, skirti specialiųjų poreikių turintiems vaikams“ turinio ypatumai. Autorės aptaria metodologinių principų klausimą ir siūlo užsienio kalbos mokymo metodus, formas ir būdus, skirtus taikyti įtraukiojo ugdymo klasėse. Ypatingas dėmesys rengiant užsienio kalbos mokytojus dirbti įtraukiojo ugdymo klasėse skiriamas tarpdisciplininiams ryšiams palaikyti.