Profesinio tobulinimo programų efektyvumo ir universiteto dėstytojų išmoktos teorijos įgyvendinimo tyrimas
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2018.04Pagrindiniai žodžiai:
profesinis tobulinimas, fakultetas, aukštasis mokslas, į studentus orientuotas požiūris, tradicinė mokymo metodologija, netradicinė mokymo metodologija, mokymo metodologijosSantrauka
Šiame straipsnyje plėtojamas tyrimas, atliktas autoriui 2015 m. įgyvendinant profesinio tobulinimo programą, kai buvo vedami užsiėmimai 70 vieno iš Beiruto universitetų (Libanas) dėstytojų. Straipsnyje tiriamas šių užsiėmimų poveikis gebėjimų ir metodologijų aspektu, atsispindintis dėstytojų anketose, pateiktose praėjus metams nuo kursų baigimo. Analizuojama, kiek dėstytojai suvokė jiems užsiėmimų metu pristatytas mokymo teorijas ir kokia apimtimi pradėjo jas taikyti studentų auditorijoje.
Tyrimas paremtas kokybine duomenų analize. Siekiant atsakyti į tyrimo klausimus, visiems užsiėmimuose dalyvavusiems dėstytojams buvo išsiųstas elektroninis laiškas su prašymu anonimiškai atsakyti į tris Google Forms aplinkoje pateiktus klausimus. Siekiant išanalizuoti surinktus duomenis buvo taikomas lyginamasis metodas. Apklausos rezultatai atskleidė, kad beveik visi iš 58 Google Forms anketas užpildžiusių respondentų pastebėjo, jog dėl profesinio tobulinimo programos jų mokymo koncepcija pasikeitė. Dėstytojai adaptavo naują požiūrį į mokymąsi, o jų mokymo metodai pasidarė aktyvesni. Jie pripažino, kad klasikinio mokymo atsisakymas jiems padėjo geriau suprasti studentų poreikius. Šis pirminis tyrimas reikšmingas siekiant paskatinti dėstytojų profesinio tobulinimo programas aukštajame moksle, nes jos daro teigiamą poveikį ir jų studentams.
