Įsitraukimas kaip organizacinės kultūros bruožas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose

Authors

  • Jovita Starkute Vilnius university

DOI:

https://doi.org/10.15823/p.2023.152.7

Pagrindiniai žodžiai:

organizacinė kultūra, įsitraukimas, įgalinimas, komandinė orientacija, gebėjimų ugdymas

Santrauka

Straipsnio tikslas – nustatyti įsitraukimo, kaip organizacinės kultūros bruožo, ir jį sudarančių rodiklių (įgalinimo, komandinės orientacijos ir gebėjimų ugdymo) raišką Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrime dalyvavo 1817 švietimo įstaigų darbuotojų: mokytojai, vadovai ir pavaduotojai, administracijos ir kiti darbuotojai. Įsitraukimui, kaip organizacinės kultūros bruožui, matuoti naudotas Denison organizacinės kultūros klausimynas (angl. Denison Organizational Culture Survey). Nustatyta, jog įsitraukimas – vienas iš aukščiausiai Lietuvos švietimo įstaigose įvertintų organizacinės kultūros bruožų palyginti su kitais organizacinės kultūros bruožais: misija, adaptyvumu ir nuoseklumu. Tyrimas atskleidė, jog Lietuvos švietimo įstaigų vadovai (ir kiti administracijos darbuotojai) organizacinės kultūros bruožą – įsitraukimą – ir jį sudarančius rodiklius vertina palankiau nei mokytojai. Įsitraukimo bruožo ir jį sudarančių rodiklių (įgalinimo, komandinės orientacijos ir gebėjimų ugdymo) vertinimas statistiškai reikšmingai nesiskiria priklausomai nuo tiriamųjų darbo stažo organizacijoje, nuo organizacijos dydžio (darbuotojų skaičiaus), darbo valstybinėse ir privačiose Lietuvos ugdymo įstaigose, tačiau nustatyta, kad vyresni (nuo 50 m.) ugdymo įstaigų darbuotojai organizacinės kultūros įsitraukimo bruožą vertina palankiau nei jaunesni (iki 49 m.) tiriamieji. 

Atsisiuntimai

Publikuota

2023-12-28

Kaip cituoti

Starkute, J. (2023). Įsitraukimas kaip organizacinės kultūros bruožas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Pedagogika / Pedagogy, 152(4), 133–157. https://doi.org/10.15823/p.2023.152.7

Numeris

Skyriai

Straipsniai