Nacionalinių kultūrinių dimensijų ir BVP prognostinė galia PISA švietimo lyderystės ir mokyklos autonomijos indeksams
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2018.44Pagrindiniai žodžiai:
nacionalinė kultūra, kultūros dimensijos, švietimo lyderystė, mokyklos autonomija, OECD PISA, Hofstedo modelisSantrauka
Straipsnyje analizuojama, kokią įtaką nacionalinės kultūros vertybės ir šalies ekonominis išsivystymas gali turėti mokyklos lyderystei ir autonomijai – dviem švietimo vadybos indeksams, matuojamiems EBPO PISA tyrimuose. Tyrimui pasitelkti EBPO PISA 2015 metų duomenys. Atlikta statistinių duomenų (70 šalių) regresinė analizė atskleidė, kad nacionalinės kultūros vertybės pagal Hofstedo 6 dimensijų modelį turi teigiamą prognostinę galią abiem minėtiems švietimo vadybos modeliams. Tyrimas atskleidė, kad galios distancijos, arba hierarhiškumo (angl. Power Distance), ir individualizmo (angl. Individualism) dimensijos yra pozityviai teigiamai susijusios su mokyklos lyderyste. O ilgojo laikotarpio orientacijos (angl. Long Term Orientation) ir neapibrėž tumo vengimo (angl. Uncertainty Avoidance) dimensijos yra neigiamai susijusios su mokyklos lyderyste. Statistinė duomenų analizė rodo, kad vyriškumo (angl. Masculinity) ir neapibrėžtumo vengimo (angl. Uncertainty Avoidance) dimensijos turi neigiamą tarpusavio ryšį su mokyklos autonomija. Šalies ekonominis išsivystymas, kuriam matuoti pasitelktas šalių BVP, yra statistiškai reikšmingas faktorius kalbant apie mokyklos lyderystę. Įdomu tai, kad šalys, kuriose BVP yra aukštesnis, pasižymi mažesne mokyklos lyderyste, remiantis EBPO PISA (2015) rezultatais. Pastebėtina, kad šalies BVP neturi įtakos mokyklos autonomijai. Straipsnyje, remiantis atliktu tyrimu, aktualizuojama nacionalinių kultūros vertybių svarba atliekant tarptautinius mokinių pasiekimų tyrimus, pvz., PISA. Tyrimas atskleidė, kad atliekant tokio pobūdžio tarptautinius tyrimus svarbus šalies kultūrinis kontekstas.
