Matematikos mokytojų žinios, kaip mokyti aštuntos klasės mokinius trikampių temos
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2018.41Pagrindiniai žodžiai:
pedagoginės žinios, konstruktyvizmas, matematiniai pasiekimai, mokytojo praktinė veikla pamokoje, arptautinis matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas (angl. TIMSS)Santrauka
Straipsnio tikslas – išnagrinėti 8 klasės matematikos mokytojų žinias apie tai, kaip mokyti trikampių temos. Šiuo tikslu buvo taikomas Hashweho modelis (2005). Modelis apima šiuos komponentus: mokytojų pedagoginio turinio žinias, įsitikinimus apie mokymąsi ir mokymą, besimokančiųjų savybių žinojimą, edukacines strategijas, švietimo aplinką, mokymosi šaltinius, ugdymo programą ir turinio bei filosofijos aiškumą. Tyrime dalyvavo mokytoja, kurios mokiniai gavo aukščiausius įvertinimus Tarptautiniame matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrime (angl. TIMSS, 2015), ir mokytoja, kurios mokiniai gavo žemiausius šio testo įvertinimus. Tyrėjas taikė kokybinį metodą, reikalingą duomenims surinkti, naudodamasis įvairiomis tyrimo priemonėmis: klausimynu, interviu, pamokų stebėjimas, turinio testas ir dokumentų analizė. Rezultatai parodė, kad mokytojų žinios apie tai, kaip mokyti turinio, skiriasi. Mokytoja, kurios mokiniai gavo aukščiausius TIMSS (2015) įvertinimus, geriau išmanė šiuos aspektus: pedagoginį turinį, turėjo savo įsitikinimus apie mokymąsi ir mokymą, besimokančiųjų savybes, edukacines strategijas, švietimo aplinką, mokymosi išteklius ir ugdymo programas. Kita vertus, abiejų mokytojų žinios apie ugdymo tikslus buvo vienodos.
