Įdarbinsite mane ar ne? Pažymių ir universiteto tipo įtaka sėkmei darbo rinkoje

Santrauka

Išsilavinimas yra vienas iš svarbiausių atributų potencialiems darbuotojams norint konkuruoti
darbo rinkoje bei siekiant specifinės pozicijos joje. Išsilavinimo, kaip signalo, pritraukiančio būsimus darbdavius, efektyvumas vis dar nėra pakankamai ištirtas. Empiriniais tyrimais grįsta literatūra yra fragmentuota, fokusuojantis į vieną elementą (Bowman & Mehay, 2002; Valente, 2016). Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas kelia šešias hipotezes, siekiama pateikti išsamesnį
atsakymą į klausimą, kokia yra pažymių vidurkio bei universiteto tipo, kuriame išsilavinimą yra įgijęs kandidatas į darbo vietą, įtaka sėkmei darbo rinkoje. Buvo tirti 143 žmogiškųjų išteklių vadovai, atstovaujantys 300 didžiausių Islandijos įmonių. Tyrimo metodas – eksperimentas. Žmogiškųjų išteklių vadovai vertino vieną iš keturių gyvenimo aprašymų: 2 (privati institucija / valstybinė institucija) x 2 (aukštas / žemas vidutinis pažymys). Žmogiškųjų išteklių vadovai nemanė, kad studentas iš privačios mokyklos yra labiau kvalifikuotas nei studentas iš valstybinės
mokyklos. Mokymosi įstaigos tipas taip pat neturėjo įtakos vertinant tikimybę, kad kandidatas bus pakviestas į pokalbį. Kita vertus, dalyviai buvo pasirengę mokėti 9,8 proc. didesnį atlygį valstybinio universiteto absolventui. Aukštą vidurkį turintis kandidatas vertintas kaip labiau kvalifikuotas nei tas, kurio vidutinis pažymys buvo žemas.