Universiteto dėstytojų profesinio savarankiškumo ir naujovių diegimo sąsajų tyrinėjimas
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2019.133.7Pagrindiniai žodžiai:
dėstytojo tobulėjimas, profesinis savarankiškumas, kūrybiškumas, inovacijų diegimo veiksmingumas, į savarankiškumą orientuotas požiūris, užsienio kalbos mokymasSantrauka
Šio straipsnio tikslas – ištirti tiek teorinius, tiek praktinius aspektus, susijusius su užsienio kalbos dėstytojų profesiniu savarankiškumu ir naujovių diegimo veiksmingumu dabartinėmis švietimo sąlygomis.
Tyrime pagrindinis dėmesys skiriamas universiteto dėstytojų savarankiškumo, kaip bendrosios kompetencijos psichologiniu ir pedagoginiu aspektu, svarbai. Profesinis savarankiškumas leidžia dėstytojams dalyvauti inovatyviuose procesuose, atsisakant šablonų ir stereotipų, keičiant savo mąstymo būdus ir veikiant kaip iniciatyviems ir reflektuojantiems profesionalams, kurie prisiima atsakomybę už savo profesinį tobulėjimą ir atsakomybę už mokymo rezultatus.
Pasitelkiant užsienio kalbos dėstytojo pavyzdį, straipsnyje nagrinėjamos inovatyvios universiteto dėstytojų savarankiškumo galimybės. Jos pristatomos remiantis tyrimo apžvalga, teorija, dabartine mokymo praktika profesoriaus V. F. Voino-Yasenetsky Krasnojarsko valstybiniame medicinos universitete ir empiriniais tyrimo rezultatais.
Gauti rezultatai atskleidžia, kad inovatyvus universiteto dėstytojo tobulėjimas įmanomas į savarankišką požiūrį orientuotoje aplinkoje, įtraukiančioje dėstytojus į intensyvią analitinę ir projektinę veiklą, grįstą dėstytojo asmeninio mokymosi ir profesinės patirties analize bei peržiūra plačiame švietimo kontekste.
Taikydami į savarankiškumą orientuotą mokymo teoriją dėstytojų tobulėjimui spręsti, mes išsamiai apibūdinome pokyčius, kuriais reiktų vadovautis įgyvendinant savarankišką mokymą bei skatinant inovatyvią ir kūrybinę veiklą dėstytojų asmeninio ir profesinio tobulėjimo sistemos struktūroje.
