Mokytojų savęs vertinimo veiksmingumo vaidmuo, suvokiant vaikų tarpusavio smurto sunkumą, numatant intervencijas ir pasirenkant strategijas

Santrauka

Šio darbo tikslas – išnagrinėti numatomą mokytojų veiksmingumo suvokimo vaidmenį vertinant vaikų tarpusavio smurto sunkumą, numatant intervencijas ir pasirenkant strategijas smurto atvejais. Tyrimo reprezentatyvi imtis – 639 (N = 639) Kroatijos respublikos pradinių klasių mokytojai, kurių vidutinis amžius 43 metai (SD = 10 599). Duomenys buvo renkami naudojant
vinjetes ir mokytojų veiksmingumo skalę kartu su socialinių ir demografinių charakteristikų
klausimynu.
Tyrimo rezultatai rodo, kad mokytojai, kurių veiksmingumas yra aukšto suvokimo, labiau
linkę rimčiau vertinti smurtą ir labiau linkę įsikišti į situaciją, o būtent tie, kurie smurtą vertina
rimčiau, dažniau tai ir daro. Mokytojų veiksmingumas taip pat yra reikšmingas įsikišimo į smurtinę situaciją tikimybės rodiklis, o smurto sunkumo suvokimas yra reikšmingas tų santykių tarpininkas. Mažiausia įsikišimo tikimybė yra mokytojų, kurių veiksmingumas ir smurto suvokimo sunkumas yra žemiausias, o mokytojų, kurių veiksmingumas ir smurto suvokimo
sunkumas yra aukštas, – didžiausia tikimybė. Mokytojai, kurie pasirenka bendradarbiavimo
strategijas, turi aukščiausią savęs vertinimo suvokimo veiksmingumą, o tie, kurie yra linkę
į nesikišimą, pasižymi žemiausiu savęs vertinimo suvokimo veiksmingumu. Visi veiksniai,
lemiantys mokytojų reagavimo į vaikų tarpusavio smurtą sėkmę, turėtų būti mokytojų pradinio
ugdymo prioritetas. Taip pat vienas iš mokytojų profesinio tobulėjimo uždavinių turėtų būti didinti
mokytojų konkretų veiksmingumą sprendžiant vaikų tarpusavio smurto problemą. Kita vertus, darbas, susijęs su prevencija, mokytojų kompetencija ir intervencijos strategijomis vaikų tarpusavio
smurto atvejais, taip pat gali prisidėti prie mokytojų veiksmingumo suvokimo didėjimo.