Dialogue Culture as a Response to the Challenges of Secularity in Democratic Societies to the Religion Teaching

Santrauka

Pirmoje straipsnio dalyje analizuojami moderniose demokratinėse visuomenėse įsigalėjusio vartotojiškumo, moralinio reliatyvizmo, sekuliarizmo, pliuralizmo keliami iššūkiai tikybos mokymui, aptariamos problemos, įtampos ir konfliktai. Antroje straipsnio dalyje atskleidžiama dialogo metodo svarba ugdymo praktikai, o ypač tikybos mokyme. Trečioje dalyje ieškoma būdų, kaip dialogo kultūros ugdymas ir puoselėjimas gali tapti atsaku į modernių demokratinių visuomenių keliamus iššūkius tikybos mokymui. Praktinį mokslinį straipsnio naujumą sudaro viena iš tyrimo išvadų-rekomendacijų, siūlanti dialogo kultūros kūrimo kompetenciją įtraukti į Mokytojų rengimo standartą, mokytojų rengimo studijų programas ir bendrojo lavinimo programas, siekiant mokyti dialogo meno jau vidurinėje mokykloje. Mokytojų dialogo kūrimo kompetencija yra būtina kuriant gerus santykius su mokiniais, t. y. parodant supratimą ir pritarimą, aktyviai įsiklausant, vengiant pasmerkimo ir negatyvios kritikos. Dialogo kultūros puoselėjimas tampa ypatinga mokytojų misija, tačiau dialogo kūrimo ir palaikymo menas dar nėra pakankamai įtrauktas į interpersonalinės komunikacijos dalykų mokymo (studijų) turinį. Tikybos mokyme dialogas tarp mokytojo ir mokinio sudaro sąlygas vertybių interiorizavimui, dorybių ugdymui, užtikrina sklandų asmens vystymąsi, palengvina kitų žmonių supratimą, vysto sugebėjimus, leidžia formuoti nuomones, pažiūras ir pasaulėžiūrines ir religines nuostatas.