Individualūs ir retrospektyviniai veiksniai, susiję su Baltijos šalių gyventojų (50–64 m.) dalyvavimu mokymosi visą gyvenimą veikloje

Santrauka

Mokymasis visą gyvenimą yra palankus ekonominiu, socialiniu ir individo lygmeniu. Teoriniai šios srities modeliai atkreipia dėmesį į edukacinių programų prieinamumą bei individualių veiksnių svarbą. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti 50–64 metų amžiaus Baltijos šalių gyventojų dabartinių individualių ir retrospektyvinių veiksnių sąsajas su dalyvavimu edukaciniuose ir mokymo kursuose.

Tyrime buvo analizuoti 3448 darbingo amžiaus Baltijos šalių gyventojų (40,9 proc. vyrų) duomenys, paimti iš SHARE 7 bangos duomenų bazės (DOI: 10.6103/SHARE.w7.711). Buvo analizuoti duomenys apie dalyvavimą mokymosi veiklose per paskutinius dvylika mėnesių, taip pat individualios respondentų charakteristikos (asmenybės bruožai, socialiniai ir demografiniai kintamieji, sveikatos būklė) ir retrospektyviniai veiksniai (vaikystės mokymosi sėkmė, įgytas išsilavinimas, vaikystės šeimos aplinka).

Rezultatai rodo reikšmingus Baltijos šalių skirtumus: didžiausias procentas respondentų mokymosi veiklose dalyvavo Estijoje, mažiausias – Latvijoje. Analizė atskleidė, kad tie, kurie dalyvavo mokymosi veiklose, turėjo aukštesnius atvirumo, ekstraversijos ir žemesnius neurotiškumo bruožų įverčius. Suaugusieji, kurie buvo aktyvūs darbo rinkoje ir turėjo aukštesnį išsilavinimą, dažniau dalyvavo mokymosi veiklose. Taip pat buvo nustatyta, kad tie, kurių namuose vaikystėje buvo mažiau knygų ir kurie turėjo prastesnius kalbinius įgūdžius vaikystėje, buvo ir mažiau įsitraukę į mokymosi visą gyvenimą veiklas.